Važiavau mašina namo. Nupjautos žolės kvapas priminė vaikystę. Tada mes prisirinkdavome lentgalių, pagalių ir statydavom namelių-palapinių karkasus už namo. Ties sakant, tai už namo mes vartotojome ne kaip nusakyti vieta, kuri yra už namo, bet kaip vieta "užnamo". Skambėdavo kaip vienas žodis visiems suprantamas ir aiškus. Taigi tą karkasą mes uždengdavome nupjauta žole ir tuose namukuose tupėdavome. Nepamenu ką ten dar veikdavome, bet pamenu, kad šis užsiėmimas buvo kasmetinis ir būdavo labai labai linksma. Gal todėl, kad tai būdavo mūsų namai, o gal todėl, kad tai būdavo kitokie namai.

Pasirodo, kad žmonės gyvena tik tam, kad pasiektų savo tikslą. Hmm... Žiūrėjau kiną: priežastis ir pasekmė. Tame tiesos yra. Kas geriau ar priežastis įsikibusi į parankę pasekmei ar tikslas?

Buki klausimai bukina galvą. Rytoj bus trečiadienis, kokių per metus būna maždaug 52. Galima pora atimti ar pridėti jei nederlingi metai.

Horoskopas palankus antradieniui: "Vertėjo tiek iškęsti jau vien dėl to, kad šiandien galėtumėte praleisti keletą nuostabių valandų pats vienas ar su mylimais žmonėmis. Esate laisvas užsiimti tuo, ko iš tiesų trokštate. Džiaukitės veiksmų laisve ir būsima asmenine nepriklausomybe."

Sako būsiu laisvas. Reik šiandien pradėt galvoti į kurią pusę patraukti, kad tik tos laisvės nepamesti. Rytoj...

Ha... Šiandien apsigyniau diplomą. Namie buvo paliktas praviras langas. Vėjas numetė nuo palangės dvi gėles. Persodinau. Esu beveik sodininkas.

Nejudėjo nei jis nei aš. Žiūrėjome vienas kitam į nugarą ir tylėjom. Dar po valandos supratau, kad aš - tai jis, o jis tai aš. Mes abu vienas priešais kitą pastatyti veidrodžiai.

Prisigalvoju įvairių dalykų kol guluosi į lovą. Apie praeitį, dabartį, ateitį. Atsigulęs užmiegu.

Išmestas už borto? Nemanau, bet vistiek liūdna...

Labai liūdna...

Мокауси расыти лиетувис 82;аи кирилица. Матау неблогаи секаси.

Mano galvoje milijonas kirmeliukų. Du trečdaliai už Paksa, o kiti už Lietuvą. Aš už tiesą. Įdomu kur ji.

Acetono kvapas dar labiau pagardina nervų pyragą...