Dienoraštis skirtas tam, kad jam išsipasakoti. Negaliu. Bijau.

Kartais suprantu, kad galėčiau rašyti dainas, tačiau ne tokias, kokias norėčiau... Tik tokias kurios skamba per radija...

Būti girtam yra gerai...

Dabar labai nestabilios grindys. Jaučiu kaip sėdžiu ir aplink viskas svyruoja. Aš tikrai nesvyruoju. Aš sėdžiu stabiliai. Galva pilna ašarų. Nebėga. Kartais turi būti labai sunku.

Septynios dienos, septynios naktys... Kažkas pasakytų "negali būti", kažkas "kvailys"... Kodėl septynios? Kodėl dienos ir naktys? Nežinau...

Manyje apsigyveno drakonas: degina, kandžiojasi, drąskosi...

Kartais supranti, kad yra netaip mažai gražių dalykų... Ne prie visų gali prisiliesti, bet..

pyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyp... nesikeiksiu... norisi keiktis... labaai!!!

Juodas riebus smauglys isliukino i mane. Esu letas, nerangus ir tinginys. Galva per sunki.

Parašysiu pasaką tik be žodžių. Kadanors. Kai turesiu laiko. Kai turėsiu šiek tiek daugiau noro. Kai šiek tiek kitu kampu žiūrėsiu. Pasiimsiu fotoaparatą ir rašysiu. Be žodžių.