Gimtadienis. Gerai. Krūvos darbų. Nespėju. Gimtadienis. Malonu. Sveikinimai. Žinutės. Gerai. Gimtadienis. Turbūt. Šiandien. O taip!

Juoda kaip angelas diena. Liūdesys iš oro. Praeis.

Kartais būna dienų, kai per daug nemielų dalykų pamatai, sužinai... Rytoj išauš kita diena... Gal ji bus kiek kitokia ir malonūs dalykai joje sugebės išstumti šiandieninius?

Pro tave matau savo tikrą gyvenimą... Taip nepanašų į mane...

Seniai rašiau... savaitę prabuvęs miškuose supranti civilizacijos gerumą... niekada nesakyčiau "ne" civilizacijai... niekada neičiau prieš gamtą...

Šiandien prie manęs mieste priėjo mergina ir sako "Mes renkame aukas už tyrą meilę". Sakau "Manęs tai neliečia". "Kodėl?". "Aš turiu savo tikėjimą". Nustebo. Klausia "O kuo jis ypatingas?". Sakau "Jis mano"... O juk norėjau netai pasakyti... "Jims man geras, o kitiems neblogas"...

Ilgai buvusi ramuma po truputi pavargsta. Nelaikau jos - tegu nusnūsta. Kai prabus - aš lauksiu jos čia.

Diena kaip kartais būna - paprasta ir žemiškai elemantari. Kasdieniai rūpesčiai, kasdienė rutina. Hmm...

Perskaičiau daugybę kūrinių ir taip liūdna paliko... Negi niekas nebemoka rašyti?

Šiandien sergu didybės manija. Norisi rėkti, kad esu visagalis ir geriausias pasaulyje. Kad aplink daugybė debilų ir aš jaučiuosi tokiu ypatingu...