Jaučiu kaip mano gyvenimo nemaža dalis slysta man iš po kojų... Labai šlykštus jausmas... Baisu...

Jei dabar įvyktų pasaulinis karas ar kažkas numestų atominę bombą ir liktų tik labai nedaug žmonių - manęs tarp jų nebūtų...

Brangaus metalo blizgesys
Galvoje skleidžia garsus
Širdyje juokai netyla
Tolyje... yje.. yje.. yje..
tyla...

Kažkas yra. Iš aukštai mane mato. Iš apačios burnoja. Kažkas yra. Jaučiu dūrius. Kažkas yra. Man. Kažkas. Yra.

Aš ateisiu kai bus per vėlu...

Kiekviena minutė - tai aš. Einu ir einu. Atrodau taip pat, o esu jau kitas. Po rato vėl būsiu toks pat kaip anksčiau? Nemanau. Jau būsiu kitoje vietoje. Galbūt atsirėmęs į kitą medį.

Dvi apsivertusios dienos. Saulė šviečianti ir prisijaukinanti, bei lietus šaltas bet nebaisus. Perkūnija, griaustinis... Vavorykštė... Vaivos rykštė... Drebančios alkoholiko rankos sugniaužia popieriaus lapą. Jo delne dingo mano norų sąrašas. Nebežinau...

Hmm... prisiminiau kaip vaikysteje kelis kartus bandžiau rašyti dienoraštį. Prirašydavau ploną sąsiuvinį ar puse jo ir... Neberašydavau. Ateidavo tokios nuotaikos, kai paniškai pradėdavau bijoti jog kasnors tai perskaitys ir... sunaikindavau. Kartais sudegindavau, kartais sukarpydavau smulkiai. Vėliau gailėdavausi.

Buvo ir toks laiko tarpas, kai nieko nebijojau ir ramiai galėjau pasakyti viską ką mačiau, girdėjau, žinojau, jaučiau ... Buvo gera. Dabar to nebėra. Dabar esu maksimaliai protingai atviras. Aš neslepiu savo minčių, bet... Dabar yra dalykų - kuriu šiukštu niekam nepasakočiau. Negera taip gyventi...

Sunkus alkoholiko likimas... vakare gerai ryte nebe taip gerai... Labas rytas

Kievieno gyvenimas turi savo ribas.. Mano taip pat.. Kas bus po manęs?