Kažkada kai išsikraustėme iš buto, kuriame prabėgo visa manao vaikystė, atsidūrėme "naujame" bute, su papildomu kambariu ir 6 aukštais aukščiau. Naujoje vietoje buvo ir liftas. Anksčiau mes bėgdavome į kitus 9 ar 12 aukštų namus pasivažinėti liftu. Dažnai gaudavome už tai velnių arba tiesiog išvarydavo namo gyventojai.

Taip. Šalia naujo namo buvo parduotuvė-kioskelis iš trijų dalių. Kad įsivaizduoti jo dydį, galiu pasakyti, kad jis užėmė plotą apie 80 kvadratinių metrų. Na nelabai didelė ir nelabai maža teritorijoje. 2 dalys buvo skirtos pilstomo alaus pardavimui, o trečioji - giros. Nežinau kiek kainuodavo alus. Tuo metu man tai visai nerūpėjo. Žinau, kad gira: mažas - 3 kapeikos, didelis - 5 kapeikos. Didelį ne visada sugebėdavome išgerti. Labai norėdavome pasirodyti vyrais, bet pilvukai buvo nedideli. Buvau gal 5 klasėje.

Vėliau šį kioskelį-parduotuvę nugriovė ir liko tik tuščia vieta.

Vėliau ir gra dingo iš parduotuvių, prie parduotuvių nebestovėjo didelės cisternos su gira.

Praėjus kažkiek laiko atsirado vienos rūšies gira, vėliau daugiau. Bet tas skonis man iki šiol atrodė kažkoks netoks. Vakar pavaišino draugas pirkta prie "iki" gira. Ooooooo..... Tai mano vaikystės skonis. Dabar jį aiškiai pamenu ir jaučiu. Šiandien pamačiau, kad ta gira prekiauja prie "iki" ir "rimi". Jei kas neragavę senosios (mano vaikystės) giros - būtinai nusipirkite!