Vaiduoklių šventė

- Pokštas arba saldainis, - vakar tokius žodžius išgirdau pradaręs laukines duris. WTF?! Akimirkai sutrikau, greit atsipeikėjęs ir susigaudęs situacijoje, įdėjau jaunai čigoniukei į saują saldainių. Gerai, kai vaikai ne vien nosis sukišę į išmaniuosius, bet ir kažkokia kultūrine sklaida užsiima, gal ne visai mūsiška, bet įdomu, drąsu, vyksta socializacija, nuo mažumės ugdomas bendruomeniškumas. Mados, popsūcha iš vakarų pasiekia atokiausią provinciją ir prigyja. Kad ir tie patys išskabtuoti moliūgai, jei tradiciškai – tai keturkampės akys, trikampė nosis ir plati burna su keliais dantim. Ypač šiurpu sutemus, kai įstatomos žvakės, vyksta paslaptingas, mistiškas šešėlių žaismas. Miškų tankmėse kaukia vilkai, ūkia pelėdos, kažkur prieblandoje skraido šikšnosparniai, gal net patį grafą Drakulą sutiktum naktį užsukęs į kapines. Dar tie išsidažymai kraujais, zombiški, vampyriški grimai. O davai išsikepam spragėsių, išsijungiam šviesas, įsijungiam klasikinį siaubo filmą. :) Ok, nėr kada blevyzgoti, reikia eit sunkti bulvių tarkius, nes šiandien cepelinų diena. Tai ramių Visų šventųjų dienos ir Vėlinių arba linksmai šiurpaus Helovino arba Šiurpnakčio!