Apie uodo Pasternoko vyrišką grožį sklido legendos. Neišlaikęs miško visuomenės dėmesio jis bandė tris kartus žudytis, du kartus vartoti narkotikus ir keturis kartus dalyvauti grožio konkursuose, kurie buvo skirti moterims, todėl jis nieko nelaimėdavo.
Uodas Zyzla turėjo savo nuomonę apie uodo Pasternoko grožį, todėl klausydamas kaip jaunos uodaitės aikčioja ir kelia aukštyn savo neišsivysčiusius straubliukus, demonstratyviai krapštė nosį.
Uodas Kyzla nesiklausė kalbų apie uodo Pasternoko grožį , nes vos išgirdus apie Pasternoko vyriškumą jį apimdavo nepakeliamas noras šlapintis. Todėl jis nuslinkdavo į mažą mažą kamputį ir ten nusišlapindavo. Tyliai. Pats sau vienas.
Kartą Kyzla išskrido į pievą, nes negalėjo nei klausytis legendų apie Pasternoko vyrišką grožį, nei šlapintis į kampus.
Tai ką išvydo uodas Kyzla buvo nuostabu. To nei jis nei joks kitas uodas nebuvo matęs: uodas pamatė pienę. Kas čia tokio? Pienė kaip pienė. Pasidengusi pūkais. Kyzla net prisėdo iš nuostabos: pienė turėjo krūtis. Dvi nuostabias krūtis. Tai buvo taip gražu ir netikėta, kad Kyzla tuojau ėmė dairytis kokio mažesnio kampelio. Pienės grožis buvo toks nuostabus, kad jis tuojau nuvijo mintį susirasti kamputį. Uodas pasijuto pakilėtas. Ėmė dairytis ar dar kas nors mato šitą stebuklą: pienę su dviem nuostabiom krūtim. Nieko aplink nebuvo. Niekas, išskyrus uodą Kyzlą, to nematė.
Kyzla visą naktį išstovėjo prie stebuklingos pienės, o ryte vos papūtė rytinis vėjas, jis pamatė, kad pienė skrenda. Pirmiausia nuo pienės kūno atsiskyrė krūtys, po to kojos, rankos, kepurė. Pienė pakilo visu kūnu ir vėjas ją nunešė pietų kryptimi. Uodas Kyzla stovėjo ir negalėjo patikėti savo akimis: grožis, kurį jis taip saugojo visą naktį staiga išnyko. Jam pikta buvo, bet širdyje jis džiūgavo: jis matė nepaprastą grožį, kurio niekas nematė.
Sugrįžęs namo jis pamatė , kad uodas Pasternokas ruošiasi į penktąjį grožio konkursą. Kada pasipuošęs Pasternokas stojo prieš jį ir paklausė:
- Gražu?
Kyzla nebeieškojo kampo, o žiūrėdamas Pasternokui į akis atsakė:
- Aš turiu savo nuomonę apie grožį.
- Tu? – su panieka pasakė Pasternokas.
- Taip. Tu niekada nelaimėsi moteriško grožio konkurso. Ir tik aš vienas žinau kodėl.
Pasternokas bandė jo išklausti, bet uodas Kyzla tylėjo. Jis niekada niekam nepasakojo apie stabuklą, kurį jis tik vienas regėjo.