Užtat šitas siužetas, jei tik jis kada nors galėtų tapt tikrove, tai būtinai išsipildytų
kaip Daktaro Moro sala. Neatsisakau galimybės kada nors užsiimti vivisekcija.
Sala, kurioje būtų eksperimentuijama Poligrafu Poligrafovičiumi Šarikovu yra mano asmeninė svajonė. Pacientų skaičius, ko gero, būtų ribotas, o pradėčiau nuo papračiausia laikomos apendikso operacijos. Pirmasis išoperuotasis, greičiausiai mirtų, bet kiti gyventų žingeidumo ir mokslo vardan. Bandymai su virusais būtų būtini.
Bandymai du grafomanais tęstųsi be pabaigos.
Aš ir dabar nenuleidžiu rankų, pacientų skaičius yra neribotas, ko nepasakyčiau apie bandymų pobūdį. Dažniausiai, deja, tenka apsiroboti mentaliojo lygmens operacijomis. Ir jos yra gana vaisingos. Tai skatina ir toliau galvoti apie savo nuosavą, eksperimentinę Daktaro Moro salą.
Aš niekada neprarasiu vilties.
Jei kam įdomu, bet nežinote kokia yra Daktaro Moro užsiėmimų esmė, trumpai paaiškinsiu: „Daktaro Moro saloje“ skausmingomis operacijomis bandoma sužmoginti gyvulius ir laukinius žvėris.
Aš nė kiek neabejoju, kad operacijos truputį bus skausmingos. Net ir teigiamos mutacijos turi savo kainą. Tapsmo Žmogumi kaina yra pati didžiausia. Neskausmingų metamorfozių nebūna arba jų pasitaiko, bet tik pasakose.


Daktaras Corona








