PranasDievas davė man daug ką. Pyktį taip pat.
Tai pirmoji frazė, kuri atėjo į galvą šios dienos rytą „nutūpus“ savo drevėje. Pagalvojau, kad gal dar šis tas kažkokia prasme pažibėtų senos pelėdos užsiėmimuose, jeigu išgirdęs jautresnes frazes ir ateityje nepalikčiau jų nupūsti užmarščiai. Ir šit suklustu:
Kodėl ji, ši frazė, tokia? Kodėl jai prireikia atsiversti būtent dabar? Kodėl ji užsilieka?
Prisiminti savo pyktį, jo proveržius man daug pastangų nereikia, bet keblu pasakyti, kodėl ši mintis dingtelėjo smegeninėje dabar.
Atsiverčiau dienoraštį ir užrašiau tai, ką dabar (ir bet kada) galima perskaityti, taip suteikiant galimybę ir pamąstymams neužsiblokuoti per užmarštį.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2020-02-03 17:25
Blogas komentaras Rodyti?
2020-02-04 17:47
gal todėl... kad tai viena iš mums duotų emocijų, kurią sunku apvaldyti, kai griauti lengviau nei statyti, bet kažkaip reikia /ir tai pavyksta kartais/ nesugriauti trapumo Blogas komentaras Rodyti?
2020-02-03 23:11
Nėko pajnaus komiat žmagus giaba elktis su plunksnakačiu nu a če vot ira butiant toks atviajis!
Blogas komentaras Rodyti?
2020-02-03 21:40
Taip, Klaudijau, taip – painu. Ir tai jaučiu ne tik galva, ne tik
rūdijančiais smegenimis, bet ir kojų padais. Vis dažniau žemė išslysta iš po jų. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |