kalče

jei ko nepražiopsojau tai vakar mano kaime įvyko pirmas renginys panašus į kultūrinį
per vysų mana buvymų šičianai
taigi nors nesu katalikas ir nepalaikau mergelių kulto su bet kokiais jo atributais
ir ave marijom kultūros trūkumas man pasirodė tox didelis jog gavęs paskutinę kėdę
atsisėdau bažnės prievarty ir kartais netgi paplodavau kartu su visais kaimėnais
tom kraštutinai egzaltuotom dainininkėm kurių bent dvi buvo apsirėdžiusios žaliai
pasbaigus koncertui du kartus pasisiūliau sunešti kėdes tai pradžioj atsisake
dabar pagalvoju todėl kad nuo manęs ko gero trenkė kuo nors panašiu į viskį
o vėliau leido pasakę jog visada malonu kai kas padeda man taipogi buvo malonu
padėt tą retai darau netgi sau artimesnėj evangelinių bažnyčių aplinkoj kur nors
Šiaurės Lietuvoje
kėdes nešt reikėjo netoli. vos išėjęs iš bažnės buvau įjungęs ne tą pavarą o gal gatvės
pasvirimo kampas tarp bažnės ir kultūrnamio buvo kiek per didelis tai mane taip su
visom kėdėn mestelėjo į priekį kad dabar pagalvojus turėjau būt vovere ar ekvilibriumo
gimnastu kad išsilaikyč nepersivertęs per save ir per nešamas kėdes
įvertinu šį garbės bei aruma išsaugajimų kaip malonį iš dungaus
kuris nebuva giedras bet smagus ne tik del išgerta viskia
autų pagrindinej gatvej buva daug ir nekukliai lyginant galima sakyt buva tiršt kai
kurorti

kreipiuosi į aukščiausią balsą danguje - taliau saugak ne tik mane bet ir vysų Lietuvų
ir nelaisk mūsų akupuot šitom Rytų ordam.
vertinu visakeriopų  apsaugų.
atsprašau pirmiausia už sava asnenuškus o ir už visos šios mažos šalelas apslaidimus.

ačiū tau.