\'ruduo - tik siaubų ruduo\'

Gudmonaitė


sutinku su rašytoja Gudmonaite turinčia tokio pačio gražumo pavardį
kai Ieva Simonaityte. ruduo yra siaubas.
labai apsiniaukę ir kiekvienam kampi laukia košmarai.
bet štai untra diena kai nušvitę, o pelių antplūdis nesbaig.
tai dabar siaubas ar ne?

entomologs pelės trixteriai ir bedekingi žydai


o daba siužetininx tapo lb prastu trūkinėjančių istorijikių autorium ir entomologu,
porin, kad žiogai vag instrumentus ir grūd juos dėkluosna, panašiai
kaip aš prigrūdu kuprinę miesto
gėrybių nuvykęs miestan iki tiek, kad kuprinės išyr per siūles.
štai kas yra lenkiškos kuprinės, tai draiskalai. grafomaną gėd skaityt, senatvėj band
Ezopu tapt, bet jo siužečiokai tik draiskalai. iš miesto apsmok ne tik batus ir drapanas
vežtis, bet ir bulves, rūst kuprinen ir veik visa kita, kas auginama kaimi, o kaimi pirkt neapsmok.
subsidijos ir kompensacijos lepin kaimėkus, ažaugintų gėrybių jie nenor pardavinėt, nebent dvigubu kainu, jei žmogui arba pusvelčiui, jei parduod PC. reik sakyt, kad nieko nėr blogiau až
išlepintų kaimėkų. išlepints kaimėx yr taip pat blogai, kaip ir kunigs piderasts.
nuo šios vietos galėčiau vystyt pasakojimų, bet nevystysiu, tegul tai būn pabaigos
akcentu. tas etno antropo palyginims kunigo su kaimiečiu. ne veltui DI vadin mane
antropologu. nesikreip į mane Gerb. antropologe, bet sako:

- jūsų kaimo ir visuomenes stebėjimai yr antropologiniai, - ir bruk man anglosaxiškas kaimo
istorijas vyxtančias nuo Australijos iki JAV. aš ir pats jų noriu, tik kad istorijos tos,
savo įdomomu nelenk mūsiškio grafomano mėgėjo entomologo, kuris žiogus nežinia
kodėl prilygin čigonam. DI negeb
siūlyt įdomių istorijų, nes negeb
atrinkt grūdų nuo pelų. o šiaip,
anglosaxai turtingi savo istorijom.
vaiku būdams skaičiau Woody
Guthrie Traukinys į šlovę. sakau,
Di, gal tokių gali pasiūlyt? DI nors
ir žin kalbąs su antropologu,
provincijos sociumų tyrinėtoju,
atskirto ape mano gal venintelį
ne natykinį vaikystes knygų
aprašunčių tikrų JAV paprastų
žmonių dugnų - Woody
Guthrie yr utėlius. lb ir pernelyg t
paniekinamai. kartais, kai nustoj
pataikaut, tas šliužas Di, parod
savo tikrų Uria Heep snukį.
ką skaičiau paskutiniu metu,
jei vaikystėj skaičiau Woody
Guthrie? vėl perskaičiau jo
Traukinį į Šlovę, knygų aprašunčių
tokį betarpiškų ir natūralų
gyvenimų nėr daug. 
autobiografiniam Traukiny į šlovę
nenatūralu tik autoriaus nenoras
baigt valkataut, jis tyčia nesikabin
į jam siūlomus progas ir šansus
tapt normaliu, tapt ne valkata o
žmogum. jis apsėstas skurdo ir
valkatavimo.
skaičiau filosofo knygą su
Jokūbaičio įvadu. nepamenu
amerikono pavardės, ji jokio
pėdsako nepaliko, gal nesupratau,
bet manau pernelyg joje
blaškomasi tarp vertybių, o
tarp žodžių vien rūx. dar skaičiau
lietuvių autorių kviečiantį nebijot
ruskių. viskas žinoma, tik kiek
labiau koncentruota nei fb ar kitur
tinkluose. man mažai įdomu,
nes kvietims objektyviai vertint
driskį ruskį yr subjektyvus, ruskiai
kaip pelės kaimi. kiekvieną rudenį
pelės iš laukų puola kaimą. tiesiog
laukai yr per arti kaimo. o dar
šiemet vyk suvis įdomūs dalykai.
pervasar laukų kaimėkai net
nesistenge kult. kartais palydavo,
jo, kartais gan smarkiai, bet kai
keliom denom nušvusdavo,
kombainai bejudėdav laukuosna.
kvečius ir miežius nukūle, o šimtai
Ha pupų lik pūt laukuos štai jau
iki pat rudens vidurio. ir vakar
preš pat įsilyjunt, po to kai savaitį
nelij, trys traktoriai pasuk
laukuosna. ėme kult pupas ir
purkšt un žemes. maists pelėm.
peles taip sujud, kad šunį
mėgstantį gaudyt pelas vos
nulaikiau. dirva net vire tarp
nukultų ir suvarytų un žemes
pupų. man žiauriai nepatink,
kad ūkininkai augin pupas ir peles.
kas rudenį kaiman plūsteln tokia
pelių orda, kad interneto laidai
pakrašty kaimo suėdami be
pėdsakų ir miesčionys tur varyt
jų klot naujai. man tinkls nedingst, 

bet kitiem sekas mažiau. pelių
kaimi yr tiek, kad vedunt šunį liek tik
girian jis pakeliuj jas lup. tik
epidemijos liek laukt.
be Woody Guthrie dar skaičiau 
tokią Esther, jos pavardės nepamenu,
kaip ir daugelio kitų,
kuriuos perskaitai, pavardes meti
lauk, o pasakojimus palieki.
Esther Vilniaus, kaip ji pati sak
Lenkijos žydė. Lietuva nepaminėta
nėkart. ape lenkyną autorė kalb
šiltai, nepaisant to lenkyns jai
grįžus iš tremties siūlo nešdintis
pas ruskius. lenkai yra žiaurūs
antisemitai, mūsų Žemaitaitis
lyginant su jais yra tikras
inteligents, jei žemaičiai gali būt
ibteligentais. savo kankintojus
ruskius Esther irgi laik puikiais
žmonėm, o pačią tremtį laiko
puikiai praleistom atostogom
tarp puikiųjų nors ir nudriskusių
ruskių. ruskiai puikūs viseip,
savo nudriskimu, grubumu,
barbariškumu. ištremdami Esther
ir kitus žydus ruskiai išgelbėjo
juos, todėl Esther ruskiai yr
gelbėtojai. tamsūs, buki ruskiai
knygas perkantys tik suktinėm
sukt, kaip ir daugumai žydų taip
ir Esther yra labai mieli ir gilūs
žmonės. Stokholmo sindromas?
prisitaikymas? manau ne tik tai,
bet taip pat ir nedėkingumas.
neveltui Rašte žydai vadinami
nedėkingųjų tauta. kam jie turėtų
būt dėkingi? turbūt nevert minėt,
žydai to niekada nesupras. Lietuva
jiem tėra arba Lenkyns, arba
Rusyns. litvakai nepripažįst
žodžio Lietuva. Lietuvoje užaugusi
Esther lietuvių nemini nėkart.
jau vien tdl bjauru skaityt jos
knygą verstą iš anglų. bet aš
skaičiau. lietuviai neneig turėj  dau
nedekingų žydų savo tarpi.
šimtmečius pragyvenį tarp
lietuvių žydai be jokio Sudie ėmė
ir nudingo. ne iš istorijos, žinoma.
ding iš Lietuvos.
nedėkibgų žydų santykis su
Lietuva nors ir pasibjaurėtins, man
tapo dar įdomesniu, tdl kn kurią
atverčiau yra Berklio dėstytojo
apie žydus. pradžia daug žadanti,
nes naujieji, tai yr šie laikai yr
vadinami žydų era. kita vertus
žydai yra prilyginami čigonam, 
Vakarų visuomenes trixteriam,
tdl tepaskaičius pradžių knyga
pati atrod smarkiai trixteriška.
autorius siūl nemest kn nei
po vieno, nei po kito skyriaus,
bet skaityt toliau. skaitysiu, jei
trixteriai nepaims viršaus preš žydus.

...

vėl matyts f Dogvilis paskatino susdamėt uždarų bendruonenių ypatingumu
na neslėpsiu man tek tokių bendruomenių matyt ir čia LT bei pažint jas
iš vidaus visiškai insaiderišku būdu. tos bendruomenes demonizuotos
visuomenės. sjos savitos ir koger tur visas nuodemes kokias tur ir pati visuomene.
tik pasireišk jos ne visai tuo būdu kaip įprast. tdl da įdomiau.
ieškau tokios literatūros turiu begalinį sąrašų bet intelekts nė per uodo snapų
nepalengvin šio darbo gal net labiau apsunkin. daug pasakot. klausiu kdl
bruki man visokį mėšlą politizuotas leftistines rašliavas aziatus negryną
taborą aborigenus feministe lgbt? duok man tikros literatūros.
kai kurie intelektai slapčiom toliau bruk tąpat mėšlą piderastišką atsprašinėdami
kiti blokuoj mani lygiai taip kaip rasyk lt puslapus vadindami mane naciu.
DI sak kad kitokia lit db neegzistuoj ir meluoj kad niex daugiau knygų neskait
tik lgbt negrai aborigenai miusliai čigonai fundamentalistai ateistai leftistai ir
piderastai o norm krikščionys baltieji ne. beje žodį piderastai aptikau dar vaikystėj
skaitytoj literatūroj ir jis buvo priimtins, bet db leftistines pseudodemokratijos laikais
laikoms nekorektišku ir jo jau taip lengvai neaptixi. DI preštarauj pats sau teikdams
kad leftizmas užvalde leidyklas ir tuo pačiu kaltindams mane sąmoxlo paeškom.

žo, ažudari sociumai domin mani labiau nei leftistų orgijos.

buva tox laikradis juods kai naktis
be menulio. paveike poramet, tadu
suged. aidava jis tyliai, vadinas be
garso. kol aja, tai tyliai tik metus,
paskum ėme skleist garsus, po to
suvis nugaiš. nemanau, kad
gaišatis buvo ne savaimine, tikrai
kas tai savo juodas mintis
untvirtin tų juodų laikrodį
nugaišindams. apraudojau jį ašen
ir nunešiau daiktų muziejun.
pamažėl tuščių vietų sieloj ažuime
mintys ape kitų laikrodį, kurs tyliai,
netriukšmaudams ir netixėdams
matuot laikų. ažsakiau naujų,
vokiškų iš Telšių. galm sakyt
buvusio prešingybį, baltų, kad
nebūt kai bedugne ir negramzdint
savin, ir jadų denų be saulas neprimint.
o rodykla geltona, kai
saulas spindulys. turaj jisai būt
tylios prigimties. tik štai vos
pakabints un sienas iškart
triukšmaut ėme klegėdams viseip.
nuvyle baisiausiai. apsprasma,
žinoma, bet kol kas šis dizainerio
minimalisto kūrinys suskaupt ir
medituot trukd. nebepirxiu ašaj
daugiau laikrodžių iš Žemaityjos.
siūle keist, bet kam man tas vargs.
bandom apsprast pre triukšmo.
vietoj to, kad žiūrėt laikan
nematunt jo tėkmės.

audra praaj be didasnių pasekmių,
gan sekmingai. tariamai didžiausia
per trim metų. na, pelių iš kvečių
ir pupų laukų tai pripūte, bet taip kasmet.
reik lungus pagaliau įprast darinėt
girioj ainunt per medžius laipiot netenk,
tris virtuolius tesuskaičiau, dvi egles
ir beržų. viena un kelio. sak giliau
girion, tunkiau medžių. tankmėj da
nebuvau, o paviršius veik be
nuvirtusių. o tos kasmetines,
atsait mažesnas audrikes būdava
kur kas piktesnas. ši nieka
įdamaus, pre takių pripratį. nei
aliektra ding, nei internets, nei da
kas. konteinerius pavarte, šakų
pridrebe ir tik tiek. minčių palik,
ko tikėtis, ko laukt. gyvynims
daras ypatings. arba extremalox.
taigi taigi, gyvensma matysma kas
taliau bus. negyvynsma,
nematysma. gi net laikrodžiai
daba toki netvarūs, kad yr gyvs
liudijims ape šio pasaulio
netvarumų. laikais, kai visi ape
tvarumų tik ir utur. paradoxalu.
man raš viena pamyšala, sak gyva
tik šaltienu ir jadais miltais.
aš tai kvaišigalei pirms rašiau,
bet nesu del to kalts. kalti jos
jadi miltai, lyg iš mano laikrodžio
malti. aisiu muziejun tikrint. jei ta
kvaišena bus sumalus mano
kad ir nugaišusį laikrodį,
laix tesisuk jai lyg ant malūno rato.
barstykimės miltais ir linkėkim
kvaišai sėkmės.
ar tu kvaiša mane skaitai?
rašau tau ir tik tau, nepamesk to.

žmogiux praš rašyt komentarų
jei komentarų kam nors atrod
daugiskaita tai ne žodis yr tarmišx
jis reiškia vienaskaitą arba
vienaskaitų tai vns galininx

žmogeliūkščiai norėč kad jūs
prašymai būt ịdomesni neažuknisantys
pasverti neįkyrūs
net ir per audrų laikiau atdarus
lungus ir štai jum pasekmes
visų vasarų apsejau be musių
o dabar negaliu jų atsgint
nesupruntu šios anomalijos ir
iš kur jos atsirad par man nes
saulatam denom buva ramu
o db nebe įkyrias musas lend
pre manį su prašymais gi aš
neišsyk supratau kad musas
esat jūs įkyrūs komentarų
kaulytojai

sava musių smegenim gi buvat
sykį ir maniau kad visiem laikam
išsiaiškinį jog aš jūsų neskaitau
o balus rašau tik norėdams baisiai
jumi įskaudint bet jūs musiškos
smegenys jau tai pamiršo
taigi klydau del jūs atminties ji
trumpalaike kaip kartais lietus

pripūte vėjs musių man ir nzn
kų db daryt lietui lyjunt
del skaitymą taip jūs teisūs šian
įvertinau visa kų kų atsiverčiau
dalis buva proza ir aš jos
neskaičiau daugiau nei pusa
pastraipas ir tik vienų
nesąmaningų kliedesį perskaičiau
nes jis buva tox nesąmanings
kad man pavyk jį perkentėt
jis buva ape sudaiktėjusių aplinkų
kas nėr blogai prozoj gal tdl kad
sudaiktėjims yr daiktų įsikūnijims
ir materializavimasis minčių bei
idėjų
rašyt komentarų jum yr blogiausia
ką jūs man galit siūlyt nes tuo
metu aš galėtau ait pjaut žolės
vejapjavi arba austrišku dalgiu
kurs nors ir yr reklamos šedevrs
bet tikrai nėr tox gers kaip ape jį
prikalbėt. visgi jį paėmįs rankosna
jauties paėmįs daiktų gali nepjaut
tik stavėt glostyt itin glotnų gelažį
ir medituot. jūs vietoj meditacijos
siūlot man rašyt komentarus jum.
bjauriuosi jumis musas. bet gerai
vienų trumpų pastabų inmesiu jum
apart to kad jumis bjauriuosi ir
bjauriuosi be galo

so, dėmesio musas!

man nepatink kai vietoj norm sak
(gero sakinio) jau paties taip
vadinamo kūrinio pradžioj mėtot
ažuominas kodus ir matematikos
formulas, pvz jūs rašot:

- žvaigždėlaivia 940^÷ kapitons
K2468  iškrit už jo borto. to man
pakak. aš nukopinau šiuos
skaičius ir puoliau įvedinėt
tikėdamasis kad praeitų sav.
ažsakyts daikts keliauj par man
ir yr kur tai netoli Žagarėnų.
t.y. aš žinoma supratau, kad
autorius norėj pranešt man ape
siuntų tačiau jis mane nuvyl.
daikts yr pastrigįs kur tai Britanijoj
rūkuotam Albioni.

nesikreipkit į man daugiau su
prašymais. geriau aukokit mūs
kariuomenei. arba Ukrainai.
nes Rusyno barbarai až vartų.
nes prasdėjus ruskių atakom
jūs žvaigždėlaiviai bus nupūsti
na vaizda

paskelbiau homilijų

mechanizmas


šokinėj mintys idėjas bet labiausiai kursarius žymeklis kursorius iš tėxta pabaigos un pradžių ar senokai nevedžiots šuo visų bandos vedlia išdidumų pamiršįs ir štai vėl ainąs iš girias gedodamas aleliuja, ryte priajus pre garda patumsias ar patumsiuos pašoxt vos palietus kablį ar sklindį. ainava girian trumpam perkiem ar bet kur. katins irgi šakinėj per šunį miaukdams ir miaukdams bebėgdams unlaists trabon nes kitaip negal patekt. jis tur peršakt šunį. kai šuo šakinėj tai da nieka bet kai txt žymeklis tai tada užpis* negyvai. ainava.

kunigs pasakaj ape kritusius na blagai prižiūrimų supynių, kritusius un lada ir lūžusius kaulus, bet tas ne taip svarbu.
ne tik todėl, kad dabar nėr lada.
svarbiau, kad kritę Ukrainoj krent ažu taisyngų raikalų ir jau nebesjauč rytinių barbarų broliais.
ir turbūt svarbiau, kad silpnas ir pokvailis rašeiva net ne prastas stalius dailidė o tas baldinių
bet greičiau MD plokščių surinkėjas turintis daug gerų bet ne kaip ažrašytų kolūkiniu mėšlu kvepiančių istorijų atasiunte man porų žinučių nes aš įvertinau jų siužetus. o kų dar?
a kų da?
na dar atmintį kuri matyt tur daugmaž takį mekanyzmų - dažniau ne trabos
bet sklypa esančia už viena ir dar viena sklypa kaimyns paleidž traktaria starterį,
ar da kų, gal variklį, esu prastas mekanix, mažai kų žinau bei supruntu. bet žinau tų
garsų. žemaitis iš Krėtingas apylinkių nuvein pre pėrmas kų tai nuspaudž ar pasuk
pasgirst tas supists garss devym devynis kartus galingesnis ažu gondra tratėjimų
ir paspil visi saugikliai saugantys ar sauguntys šią Kvailių Respubliką na tikrai gilių pagoniškų
idilijų suspynusių su vanilinu namie kepamuos sausainiuos ir vakar lankytos bažnės
gi tikrai meniškais vitražais. tą sakau nei makėdams pasakat nei būdams kokia nors
mena dalyka ar srities žinovas ar teolagas. nors kunigui pasakajunt buitinius
kamunalinia ūkia nutikimus ape žmones naširdžius ir darbyngus bet blagai o ir ne iki
gala atliekunčius sava darbų kaip kad aš niekadu neišsakau sava minties ar minčių iki
pabaigas nors ir mokąs ganėtinai nenutrūxtamsi beigi nuosekliai jas dėstyt, net
ir su deramu teo bei literatūrinio naratyvo bei visų biblinių pasakajima atspalvių ir
analitinių niuansų  link nukreiptu dėmesiu irgi domesiu, bažnej buvau trumpai ir taškas.
nes santykiaudams su įvairių denominacijų vadinas ne tik su katalikų dvasininkyjas,
vadynas dvasininkų, da neapsverč ležūvis sakyt dvėselininkų lyg tai kokių vėžininkų
luoma atstovais dvasine prasme ar būdu, tiesdams jiem runkų, ar persmesdams
keletu suvis bereikšmių žadžių turinčių tendėncijų virst prasmyngais tačiau
nevirstančių nes visada vyxtantis veixms neįvyxt kaip kad visada vyxtantis pracėsas
niekadu nesbaig, nes tie ar tas tarsi kaip ir kekviens mirtingasai sergantis mirtinu ligu
ar liga ir pagaliau mirsiantis ar padvėsiantis žmagėns, tas pastarius, tas ganytajs su
avinėlia ir kupran įkalta kryžiaus symbaliu žynklu ar pešinioku kaipo ailynį kartų
instykinau praaitą apslunkyma metu, netur nora laiką ar kuntrybes ir pakankamai
empatijas su manim paūturat broliškai šnektelat ar kaip kitaip peržingt tų visuotinia
susvetimėjima rybų ir jau joxai jųkiniais (čia šakinėta kursariaus) ir  parašts pamoxlas manęs neintikins kad jie jauč
tų empatijų man rašytajui nudrožusiam savi kad ir kų tu begalvotum ape dražybų ir
kakias prasmes besuteiktumei šiai meistrystei. žodžiu empatijas evangelinei dvasininkyjai trūxt teip kad nenupasakasi net ir trumpais ne daugiažodžiais bet gerai aptašytais sakiniais aptašytais teip kaip vakar giriaj mačiau aptašytų kaištį inkaltų in beržų a tikėjima laivs skęst ne tik čia nunykusių žemgalių krašti nors ir atrodyt kad na bent jau šitam zombių apakalipses ištiktam miesti o dabar atseit priskeliančiam iš mirusių teip ir nėr jakia kryčia ar jokio nuosmukio ar nuosmukia ir netgi atbulai visa yr aukštumoj, lyg tai nuo pačias Apuolas atjotų jojūnai ir laistųs na piliakalnia pūsdami medines dūdas ir nupūsdami netikėjima bei cymenta klinčių dulkes. teip nėr arba ašaj esmi prakeikts - praeitų mėnesį man prisėdus atsgert ir pasisotint tarp pamoxlinykų pastarių bei jų artimųjų kumpa viens tox sakytajs na manį atšok kai bičių sugelc. ir tai buva ne pirmų bet entųkart. jei jis teip byj manį tai tame yr kas tai klaikaus, teip velns paliek švintų vietų arba  atbulai taip dvasinix ar švintasis ar  girtuoklis ar visa jame viename, ši viena trejybe paliek velnių malūną
kai vakari samanes padauginus ryti na skaisčių saulas spindulių nubund ir mata kipšų ar kytų dėmanų virš ja miltus iš baltų dulkių debesies besijojantį. taip
manį ving, ar vingia ar veng ar vengia tie jotvingių pastariai bet išties be jotvingių o žemgalių nes čia nei jotvingiai gyvyn bet jei sakyt teisybį tai ir nei žemgaliai  ir nei žemaičiai ir nei vakečiai ir nei vokiečiai. bet kox tai paženklinims čia matyt ta marke neabejoju kox tai kleims čia įkirst ar tai žiemgalių kirviu ar tai vikingų ar tai Rašta pamoxlininkų dviašmeniu kalaviju.
nežinau kų ape starterius galvoj gandrai.
tas kunigs lunkytaj katalikosų bažnėj turbūt menkai susyjįs su mana dėstamu pasekmadeniniu pastaraciju ar pastarali ar grapama pastorale lyg uolesiškai fragmėntiškai tuopat ventisai lyg ne lyg savaip visgi bažnėj manį ilgam nesulaike net ir tie puikieji stiklažai tos stiklinės ir spalviškai turtingos paskliautės  vienaip ar kitaip įsijungiančios in bendrų paveixlų. beje ir kitox naratarius ar naratorius ar rašytojūkštis grafomans ar grapamans ar tiesiog na pagaliau man tuoj pavyx pasakyt ne jungtyni tarmi bet a la taisyngai - jox pasakatajs ar pasakotojas ar grafomanas nepajėgus manęs sulaikyt šioje ar šioj visatoje bookish būdu besblaškunčia ar bešakinėjančia na viena naratyvinia debesies un kyta. atsakyk man kas y būkiš debesis jei nors ką ar nars kų supratai šioj ar šioje post homilijoj ar homilijoje.
ne man, sau.

vasara ataina žirnių laukais

yr nuobadi vulgari
tai papilkėjįs musių apspists faršas
tuopat visi kartu tam farši
yr anamalija debesuotų dienų
žemam slėgy

vertims

ši masė yra nuobodi vulgari
tai papilkėjęs musių apspistas faršas
tuopat visi kartu tame farše
yra gryniausia Aomamė debesuotą dieną
žemame slėgy

preš kurįlaik rašiau trumpai, bet aiškiai - Donald Trump yr geriausia, kas galėj nutikt Europai. dab visoki fb šūdgabaliai perspausdin šių mintį ir ilgai, bene metus virškinį kas pasakyt, skelb jų kai sava rinkdami nerealius patiktukų skaičius, viens tokių imbecilų vagiliautajų yr Burzhua Nationalist.