kartais jaučiuosi apgailėtinai
o ypač tada kai apgailėtinos parodistės
apgailėtinai parodijuoja mane

čiobrelių fitoterapinis seansas! idėja dujinės degiklius susiet su tykančio grobuonies žvilgsniu - įspūdinga!

Įspūdingi nors ir bauginantys posūkiai bei mintys... siužetas priminė bėgimą audringą naktį mišku, kai blykčiojo žaibai, virto medžiai, o po kojomis - jonvabaliai pulkais lyg žvakutės... Jūsų kūryba tai fejerverkai!

ant kiekvienos nariuotakojo kojos po čiuptuvą
ir norą dusinti amebines pseudoliteratūros ažuomazgas
joms dar nespėjus inspiruotis gyvenimu


padėk man D

gerasis tavo eilėraštukų vertintojas.
taip sako Mintautė

kuriame pateiktas atmosferos slėgis

kad grafomano pastanga rašyti nėra verta palaikymo ir yra stabdytina jau vien dėl to, kad jis nenori kurti, o rezultato apgailėtinumas yra ne tik talento stokos arba jo nebuvimo pasekmė.
Tai parazitavimo kitų sąskaita rūšis.

gero skonio dingsme!

™

panašu į sagą bet ne saga

☦