priviso galvijų galvijai be poravimosi kaip karvės be apsėklinimo
o exkursijos be šilkmedžių tai kaip tauta be Mozės
kulnys į priekį atsisuk epochos pakinta
keičiasi pardavėjos ir kelia vėjus
jos jau žino kurioj lentynoj šunų konservai
bet nežino kurioj sudėti karo atvejui
girdėjau tokį dalyką moteriška su dopamino trūkuma
ir dopamino stygium visus metus ryte valgo varškę
aplašin agieni ir apibarst cukrum
nes trūxt valias maistų gamint
sprendimų priemims ne jos stiprioji pusa

ar mum trūxt dapamina?
gal ir taip kitu atveju jau būtume iš briedžia ragų
bažnyčią pastatę

ar pasirūpinai grynais pinigais karo atveju kai būsma taškami iš kairės ir dešnės o ruskių lavonai bus kraunami į stirtas?

Tavo akys

kokius trim šešis metus maniau jog tokios grupės
ar tokios dainos grimzta toli praeitin ir štai vėl
išprotėjus kokiom trim penkiom poetėm trim penkis kartus
per trim penkias savaites žėjusiom Larsvon Trier ef
atsiųstą tikrai ne per Venipaką kuris nenor atsiskaitymų kortele o tik grynais
aš nežinau su kuo tai susiję bet šiaip ar taip Venipak\\\'o
sukčiai ir jų kurjeriai privertė mane prarast dalį pinigų
Šiaulių banke vien todėl kad nuominėjau grynus
kaip daug kas sako Cashą o Šiaulių bankui nepatink
kai tu imi cashą gi tada jie tokių makesčiukų prigalvoj
kad tau gale mėnesia nebeužtenk net silkem
taigi taip Venipako bukagalvis kurjeris valandą
įtikinėjo mane jog netur ryšio su banku o aš žinojau
kad taip gal būt tik šiais atvejais

tu turi itin netikusį Bitės internėtų
dabar siaučia audra su perkūniju ir nėra aliektras
nežinia kodėl taip nutink bet per audrų dingst ir visi
kiti anternėtai kur kas geresni nei Bites

žo mana internėtas kur kas geresnis nei Bities
o audra nesiaučia dabar sausia mėna a sukčius iš Venipaka
reketuoj grynus jis net skambin kitam sukčiui savo
viršinykui ir tas sak jag jei neduosiu grynų prasdės karas
a brikietus jo kurjeris atsiims
aš sakau jog paleisiu šunį dėl kurio paštininkė stengiasi
spaudą mest nelipant iš LP pašta mašinas tiesiai pašta
dežūten o bet tai ne visada pavyxt
paskutinįsyk ji palik pravirų paštą dežikį ir vėjs ištarše
laikraštį pa visur
atskiri tikra paperinia laikraščia lapai man vedunt šunį
girian gulėj abipus kelia kuris abipus savęs yra ribojamas
griovio abiejose griovio pusėse ir kai aš rinkau lapus
aš galvojau kad gerai jog lapų nenupūte ten kur kaimyns K
pila naktinius savo ir žmanos myžalus
anxčiau da nešdava už ūkinių bet sąžines kaima jurgių
tarpi kaskart vis mažėjunt, vis labiau nekenčiant
Liandsbergia ir balsuojunt už laukinius žemaičius Lokius
ir žemaitaičius kaimynas K jau ėm myžalus pilt arčiau kelia
ten kur auga kapūstai
tik daba emiau suprast kai gerai y ka jis nepardave man
morkų kai prašiau tada aš jį kaltinau gadumu bet dabar
žvelgiant iš kitos perspektyvos džiaugiuosi kad morkų
jis man nepardave
visad nauding turėt kitų požiūria kumpų
ažeini už kumpa pakeiti nuomanį ir gyvynt lingviau
štai kadėl pas ūkininką pirktos morkos yra tokios
skanios ir aromatingos - nes jos laistomos pernakt
suskaupusiais ūkininkų šūdais ir myžalais

so, nesigilinkime ponai. grįžkime ten kur palikome mane
reketavusį Venipak pasiuntinį. sėdžiu to debilo automobilį
jau pusvalandį, nes anxtesnį pusvalandį jisen stavėja pre
mašinas gala vėsdamas pats ir šaldydams mane vidury žiemos
ir įrodinėdamas kad jų firma netoleruoj jakių kitų
atsiskaitymų tik grynais. po to kai sulypam mašinan ir aš
emiau garuot na karščia, nes savaimi suprantam, jag mašynaj
y šilčiau nei gatvej, pamačiau ka kaip tik abipus kabinos
ilgas kaip Nemunas driekias griovys
ir nuodėmingai pamaniau jog niekada prieš nieką
nesmurtaudamas, paskutinis incidents buv tik su zombiais
iš Akmenės melioracinės firmos, kuri nupjove vaismedžius,
o griovy paliko tiek tuščių butelių ir bebrų lavonų, kiek
orkų ruskigalių gul Ukrainoj
so, panūdau Venipako reketininką palaidot anam griovy,
nes sėdint šiltoj mašinoj galva kaito, o reketas besitęsė.
tik laiku susigrizbau - kaip nesunku rašyt šį žodį
susizgrizbau, dvi Z ar viena? susisgrisbau gal, bet vargu
bau. žodžiu suvokiau, jo nužudytą Venipak kurjerį griovy
greitai rastų net ir Šiaulių ar net ir Akmenės policija.
nes Akmenės melioracijos zombiai atliko tai, ko negalėjo
atlikti dabar jau nužudyti ar iš savo gyvemviečių išvaryti
bebrai - Akmenės zombiai nugraužė visus griovių krūmus
ir medžiys. šlaitai dabar pliki. kur dėti Venipako kurjerio
lavoną? aš labai lengvai sumečiau, jog nuskustame griovy
lavono nepaslėpsi ir tada tektų jį vežti jo paties mašina
į girią pilną medžiotojų, brakonierių, miškakirčių, o nuo
vasario ir ragų ieškotojų. jei vilkai žmogienos atsisakytų,
jis gulėtų po šakomis tol, kol ragų rinkėjas Ragautojas -
kaip jums šis vedinys? - nerastų reketininko kurjerio lavono.
prasidėtų tyrimas ir panašiai
ne aš nepažeisiu dialogo
Dekalogo ar dialogo?
negi aš neskiriu De nuo dia?
neveltui raudona iki panagių Andrukaitienė
po Nepriklausomybės tapusi konservatore
konservavo mane kone žemiausiais pažymiais
visoje mokykloj. kekšė. juk ir tikrai kekšė, tai niekam ne
paslaptis. kodėl lietuvių kalbos mokytojos taip nekenčia
ne tik literatūros bet ir būsimų rašytojų?

nes kekšės lietuvių kalbos mokytojos mums pavydi!
juk mes ne kokie jonai biliūnai turbūt..

gerbiamieji ir gerbiamosios, jei laukiate karo labiau nei jo laukiu aš,
pasirūpinkite grynaisiais!

Katarsis Tavo akys - be priekaištų

apžvalginykai lygina su Nirvana,
Linking park, Radiohead ir su kuo tik
nelygina

priskiria indie, alternative rock, punk
ir panašiom srovėm bet matas kad ne kažkiek su tam sravėm suspažynį

vienas bjauresnių pasisakymų iš
Ukrainos ruskio - nudiatina

ar tu jau pasirengęs distopijai?!

pirmi sakiniai

Knausgård, Karl Ove, 1968–
[Min kamp. English] My struggle. Mano kova


širdis gyvena paprastai
ji plaka kol gali
po to sustoja



...

For the heart, life is simple: it beats
for as long as it can. Then it stops.

neseniai žėjau laidą per LRT,
berods Tikėjimas ir gyvenimas, ruskai
jeeetau, man nesivaidena
kaip tas Tomas Venclova varo ant
lietuvių ir Lietuvos...
taip lyg ir ne visai tiesiai
lyg ir su užuolankom bet užuolankos
tokios ir per įvairius jo pasisakymus
jų prisirenka tiek kad ką šis žmogus
nori pasakyt nesuprast neįmanoma
jis kalba pagiežą o gyvena
greičiausiai nuoskaudom
ir to dar negana justi tox lyg ir noras
erzinti ir žeminti lyg lietuviai būtų
kvaili ir buki šunys uodeguoti kaimiečiai
gal teko matyt? taip elgiasi gudrios
varnos tampančios šunis už uodegų
apmėtančios juos kuom nors
arba staiga nusileidžiančios
jiems ant nugarų ir kertančios snapu
tox a la subtilus kalbėjimas manant
kad lietuviai jau tokie kvailiai
kad įžeidinėjimų neperpras
gal kas ir neperpras nes tam be abejo
reiktų pasitelkt naratyvus ir kontextus

be kita ko Venclova mėgsta pabrėžt
savo disidentiškumą
bet ar jis tikrai buvo disidentu?
nei Milošas nei Brodsky tikrai ne
ir ko gero kad ir jis taip pat nebuvo
Milošas apskritai neslėpė savo
simpatijų komunistam bei rusam
Brodsky atsidūrė Amerikoj dėl savo
žydiškumo
Venclova dėl to paties ir jei nebūtų
buvęs žydu tai jokie keliai į USA
jo nebútų nuvedę
kaip tai nutylimas faktas kad TSRS
pagal sutartį su JAV paleisdavo norinčius išvykt žydus
jei visi žydai ieškoję savo
izraelių amerikų medaus ir pieno krantų
arba tiesiog kur geriau
imtų vadintis disidentais
nacionalinių premijų tikrai neužtektų

kai pamatau perskaitau arba išgirstu
Venclovą visąlaik prisimenu jaunystę
man gal penkiolika ar panašiai
ko gero kad gili žiema  ir pusnys
irgi gilios
mačiau jį per Šilelį
ir jau tada man pasidarė įdomu - kas
šis kosmopolitas neslepiąs savo
slaviškai žydiškų atspalvių  kosmopolitizmo smarkiai
besižavinčiu Krokuva ir gal šiek tiek
Vilniumi
kalbėdamas apie miestus kuriuose
norėtų gyventi juos vardyja kaip
keliaujantis prekijas
būtent taip ne kaip poetas
profesorius dėstytojas bet kaip
turguje besiderąs pirklys

Krokuvai su savo tarybine praeitimi
ko gero nepasirodė įdomus
nors kas žino gal Krokuva
nudavė kad domisi šiuo veikėju
gi Vilniys užbėgo už akių
ir štai Venclova yra visaip lepinamas
ir leidyklų ir žiniasklaidos ir premijų
ar viso to būtų sulaukęs Lenkijoj
nežinia, juk Nobelio jis taip ir negavo
užtat viską ko taip reikia senatvės
dienoms ir visą jis gavo čia, Vilniuje

Vilnius dėkingas jam už rezidavimą
už jo panieką pagiežą ir visa ką
Vilnius lanxtosi Vilnius yra savęs
negerbiantis padlaižys

gyvenk mėgaukis ir žvenk Venclova

Taip.  Pusę jau nupjausčiau.  Rudeniniai darbai į pabaigą.  Liko tik kopūstai nuraut. Ir šiltnamiai išmėšt.

negi visu tuo banda mus sudomint
pamenu kolege fabriki dirbant
irgi įteike itin viliojantį pasiūlymą -
varam par man kaiman padirbėt

ar jos proto neteko ar niekada neturėjo?!

Plaukykla, liet.
tai vienas patikusių f
rodomas ir kabeliu

https://kinopavasaris.lt/filmai/plaukykla/

pagal šią nuorodą galma rast kelis commentus
filmui, nė po vienui nepasirašyč

lapkričio pirma


sako vėlės šian pyxta
manau kad Žemė

apkroviau kanteinerius akmenim
kad vėjas jų nebenešiotų

pleška ir pleška, traška ir traška II


uždaviau klausimą šveplai beprotikei - ar tiki
kad bulvių maiše gyvena velnias

nežinau ar atsakys