Taigi va lėkiau, lėkiau, į visas puses ir iš visur ir dabar jau viskas, Vlado nebėra. Ir jau nebus, nebus jokių susitikimų, atsivėrimų, nei šalia, nei per Skypą nei per el.paštą. Baigėsi etapas. Nebus eksperto patarimų. Supratimų. Ir mano įsivaizdavimų, gal ir nebūtų dalykų, gal ir neįvykdomų. Kitaip, viskas kitaip.
2020-05-21 06:56
Ačiū visiems, nors mano dienoraščio mintys ir buvo kai kurių sutiktos kontraveriškai. Nenorėjau sukelti tokių minčių., tenorėjau tik išsisakyti, nes labai tuo momentu reikėjo.... Dabar kaip ir susigulėjo, susidėliojo, juk ne pirmas tai draugas, kurio nebėra, buvo net ir tokių, kurie savanoriškai pasitraukė, čia jau žaizdai labai sunku gyti. O dėl Vlado Pohilos, tai ramu, nes nugyveno gyvenimą vertai, daug padarė, net prie gyvos galvos, jo vardu buvo pavadinta jo ginmtojo miestelio biblioteka(turbūt supratote, jeigu kas skaitys, kad čia ne Lietuva), jis įsitvirtino su ramybe mano ir manau, kitų jo Lietuvos draugų širdyse (kurie tai sužinojo), susitiksime visi mintyse ir amžinybėje..
2020-05-19 16:44
Užuojauta
2020-05-19 03:40
Užjaučiu Jus.
2020-05-17 22:58
Vititkai neklautsyk tūdviejū!
2020-05-17 22:21
ar man irgi būtina savo numirėlius dėti į rašykus?
2020-05-17 20:34
kai išeina artimas, sunku pasiliekančiam, užuojauta Jums
2020-05-17 20:26
Ir ats patspaudziau ne todėl, kad man patiktų, pet todėl, kad atsidurtų pradzioje ir taip pūtų tokts, kad ir trumpats paminėjimats...aha.
2020-05-17 20:24
Pet tu vitstiek gali vaizduotits...ir dar gali jam paratsyti...tietsiog uzratyti ką nori patakyti...o patkui, dar patsimeltsti...taip taip, nets jam pritsireikts, ats zinau, pa, Violita.*
|
|
|