galiu parekomenduot Sarah Waters.
skaičiau vieną jos kūrinį, neįveikiau.
bet moterims turėtų būt įdomu.
tas kurį skaičiau šiek tiek panašus
į Dickenso Oliverį Twistą, tik
pagrindinė herojė mergina.
Ir problematika labiau moteriška.
akivaizdu kad netiesioginis kalbėjimas
yra labiau būdingas moterim
bent aš taip manau
ir toks bendrravimas ypač būdingas
konkurencinėj aplinkoj
kur daug intrigų ir jas kuriančių
intrigančių.
bet netiesiogiškumas perkeltas į kitą
aplinką praranda prasmę. eilinės intrigantės
nematydamos su kuo konkuruoti
nebekuria poteksčių dviprasmybių
ir kitko. įgūdis kalbėti netiesiogiai
lyg ir nunyksta ir neprigyja.
arba aš savaip tą reiškinį matau
arba tai yra lyg kažkokia bendravimo
savybė ar paradoksas.
baigiau dgl ir nesigailiu nes viskas išsirišo beveik po 800 psl ir gražiai išsirišo, nubraukė visus heroinus šnerkštimus, kurie nupurškė aibę puslapių. o tos perkeltinės prasmės sumišusios su tiesioginėm... ir tiek detalių, detalės ant detalių šalia detalių, ir visos gyvos, kaip vabalai žėrintys naktį. ir viskas gražiai nubluko. liko geras jausmas. ir viso š palyginimas su dostojevskio idiotu, kuris buvo visiems toks labai geras ir deja - tai išvirto į blogį. ir kad nėra absiliutaus gėrio ir tokio pat blogio. ir herojus norėjęs žudytis nebesižudė, nors atrodė jau viskas