juk iš tiesų va šią konkrečiai akimirką beldžias mintis, kad bijau prisirišti prie jūsų, aš turbūt tikrai labai pasigesiu jūsų, kai jūsų čia nebeliks
o ir aš čia būsiu juk ne amžinai(?)
bet ar nėra taip, kad jus pažįstu geriau nei save, nei tuos, kurie iš tiesų man rūpi anapus dvimatės erdvės
kodėl užuot skyrę laiką tiems, kas tikrai išsiilgę, mes esame čia? tai liga?
ne. tai turbūt dar didesnė baimė netekti. tų tikrųjų. čia lyg ir pratybos. jūs esate reikalingi tam, kad aš priprasčiau prarasti. bet pasauliai susikeitė vietom ir kas gali atsakyti, kuri tikrovė yra tikresnė?
ir kai manęs neliks (jeigu), sutiksite kiekvienose kopėtėlėse. šyptelkit sau tada.
2020-04-08 15:20
eina laikas ir nutrina iš atminties
2020-04-08 14:15
Pataka, - niekats nemoka tiek potsulatų, kiek ats! Piau, piau, piau!
2020-04-08 14:14
Ats nepatspaudziau patinka, pet tik todėl, kad dapar yra atstuoni patikimai ir ats neorėjęts tsugadinti, nets man patinka atstuoni. Pet tsiaip, tai gerai, taip tsau normaliai paratsyta ir vitkats, nieko tokio taip paratsyti, Klimputi, pa. Pet yra ir kats nelapai gerai paratsęts, netąmnoets vititkats, ir ats neaitskintsiu, kad tai pavyzdziui Taka, nets tai pūtų tik mano poziūriu ir tik jo poziūrits pei vitsa kita, pet ats tik atėjau patakyti tai, ką zinau. Tai ką zinau neapejotinai ir tats yra tai, kad Dievats tikrai yra. Taip. Patskui dar aitsku galiu pakalpėti apie motcijats ir vitsą kitą, nets pe apejo, daugelits dalykų itslieka ir yra, tik mets dar neturime pilno vaizdo, todėl daznai muts utsklumpa vitsi neigimai, nets, kai neturi pilno vaizdo ir tsakytsim...na, tsakytsim pritsivaizduokite, kad jūst galite matyti tik prūdą ir jame mėnulio kratstelį kartaits, pet dangauts takytsime, jūts nematote ir dar daug ko, tai tada vititkai aitsku, kad jei kats jumts patakytų, kad tai, ką matote prūde yra tietsiog didelio mėnulio kratstelits, o tats mėnulits kapo danguje ir jits mazdaug taip na kaip zemė, aitsku mazetsnits, pet vits tiek, ne tsiaip tsau kaip kokts kamuoliukats, o tokio tipo, tai juk aitsku, kad peveik vitsi jūts pagalvotumėte, kad tats zmoguts yra nepilno proto, taip tsu aha. Taciau its tikrųjų taip nėra, ir pavyzdziui tsu dugeliu daiktų ir reitskinių pataulyje taip yra – neuotstapu, kad zmonėts jų negali tsuvokti ir pazinti, nets nemato pilno vaizdo...o tsiaip, tai jeigu mirę pūtų vititkai mirę, tai jie pats muts ir negalėtų ateiti ir takyti pei rodyti vitsokių dalykų ir vitsa kita, ir dar, kats tsvarpiautsia, etsminių dalykų, kuriuots patskui pamatome ir patyts, arpa net ir ne mirutsieji, o tsiaip, tie dalykai kaip ir patyts, na tsakytsime patyts, aptsireiktstų, o patskui ir atsitiktų taip...Aitsku, ats zinau ką dapar patakytų vitsi kiti ir aitsku taka pavyzdziui, kad vitsa tai tik patąmonė, patirtyts, motcijots ir gal tots patąmonėts projektcijots, taciau, kaip tada patąmonė gali tsuprojektuoti tokiuts dalykuts, kurie yra...na, kurių dar nėra puvę ir ji niekada nėra jų patyrutsi, nets, jei pavyzdziui, jumts patąmonė parodo, kaip itsilupa lauk dantits tsakytsime jūtsų, tai tsitai vitskats aitsku, jūts, tie, kurie tsu tsavo netikraits moktslitskumaits, tai yra moktslaits vadinamaits, pet mano poziūriu netikraits ir klaidingaits, patakytumėte, kad tai jau tsąmonė tsu patąmone gali zinoti, nets organizme jau vitsa tai vytstotsi ir protcetsai vyktsta ir tik patąmonė apie tai pranetsa its anktsto. Pet tada kaip patąmonė gali zinoti tai, kats galpūt vyktsta ne tavo organizme, ir tsvarpiautsia - tai, kats net nevykstat kazkieno tai organizme, ir apie tai pranetsti, m? (Ats tia jau nepekalpu apie mirutsiųjų pranetsimuts, nets tia jau vitsai kita kalpa, aha). Nets, takytsime, kito zmogauts organizme juk tikrai nevyktsta jokts protcetcats, jeigu jits po kelių dienų pūna tsu plyta nuo tstogo...a...na arpa kazkats kito vitsai tragitsko, pet ne dėl organizmo ligots, tai kaip tai galima pūtų tsuzinoti tada, jei tia tik konkreti konkretauts zmogauts patąmonė, m? O apie reitskiniuts? Jūts juk neturite atsakymų, taip? Na, itskyruts tuots tsavo kvailuts - taip nepūna, nets dapar ne pūna net ir lapai, todėl kaip tada, m??? Jūts neturite jokių atsakymų, pet kodėl tada vitsada patstoviai varote ant vitsko, net ir ant Dievo, norts Dievats tia jau aitsku irgi kita kalpa, taigi, - kaip? Jūts neturite atsakymų, todėl ats ir takau, kad mets daug ko dar lapai netsiznome ir uzuot tstengętsi tsuzinoti ir dirpti ta linkme, tietsiog vitsada utsiimame vitko neigimu, kol...kol mumts plyta neutskrinta ant pakautsiuko, HO, HO, HO, HO...a...ai, ats tsiaip tik pro tsalį...nets utsiėmęts, ir lapai, ir vitsa kita, aha, pai tada!
2020-04-08 06:22
kaip ir su visais psichikos reikalais – liga, jeigu per daug.
kapstytis po save, savo projekcijas ir atspindžius.
nėra čia jokių kitų, čia tik mes patys.
o prasmė?
jos tiek, kiek sugebam pritaikyti „iš tiesų“.
2014-02-03 04:21
žodžiai be žmonių ne žodžiai
2014-02-02 18:57
Neišlieka niekas :), net emocijos (kurias paralelinėse realybėse naudoja kaip energijos šaltinius, įtariu todėl laikosi balansas tarp + ir - :)) ir nors smagu galvoti "rankraščiai nedega", bet tai toks pat galvojimas kaip "dievas yra". Be to - vargu ar išliks įtaisas "kopėtėlės" , nes arba visi išmoks levituoti, arba - niekur niekam nereiks kopti :D
2014-02-02 15:02
sakoma jog sapnai tėra pratybos prieš tikrovę, kad butume pasirengę panašioms situacijoms, išgyvenę artimųjų netektis bei praradimus. Gal čia kartu susirinkę mes tiesiog bendrai sapnuojame?
2014-02-02 10:19
Aš žinau, kad egzistuoja tik tai, kas išreikšta, ir kad išlieka žodžiai, o ne žmonės.
Nyka Niliūnas
2001 vasario 11
2014-02-01 14:39
Taip, tai liga. Vieni pasveiksta, kiti lieka ligoniais visą likusį gyvenimą.
Galima žavėtis tais, kurie išsikapsto ir jiems IŠ TIESŲ pradeda KAŽKAS rūpėti anapus dvimatės erdvės. Bet atminkit, rašykas moka laukti (skamba pragariškas juokas).
P.S.
Sėkmės išsikapstant, kopėtėlės.
2014-02-01 12:16
KLimputėli, nekalbėkit taip skaudžiai, juk galim mes padaryti daug (duok Dieve) ir klaidingų išvadų. O mes (bent jau daugelis) juk tikrai tamstą mylime. Žinutė man išspaudė ašara, nes kažkuo priminė atsisveikinimą. Gal būtų ir nebuvę tos ašaros, bet lygiai pries metus, vasario 1-ąją, anapilin išėjo mano TĖvužėlis, 29 dienas aplenkdamas Mamą. Atleiskit už sentimentalumą. Tikiuosi, kad sy JUmis viskas gerai.
2014-02-01 11:49
Miela ir tu mums.
2014-01-31 13:24
Čia labai gili prasmė slypi už šių žodžių :)))
2014-01-31 12:51
pasauliai nesusikeitė; šis pasaulis ne mažiau tikras, artimus žmones atrandame nebūtinai matymo būdu:)
2014-01-31 08:40
Reikalingumą nelengva apibrėžti.
Šyptelėsim :), net ir jeigu, o jei nejeigu, manau, tuo labiau.
2014-01-31 00:28
Skaičiau ir verkiau, drauge. "Senukuose", kur dirbu, nebegalėsiu ramiai praeiti pro kopėčias.
2014-01-30 23:13
paskutinis sakinys...
ne, daugiau nekalbėsiu
|
|
|
klimbingupthewalls
