"Sėdžiu kameroj įpykęs,
Apsidirbęs apsišikęs,
O trejybė maskatuoja kruvina,
Kad ją velnias kur nujotų,
Lenkų kekšę idiotę
Neiškenčia neįkandus ir gana...."
<Kurtas Vonegutas>

sėžiu tylioj juodkrantėj, o čia netylui ... niekur netylu.... visur ... pykčio daug... visur pilna piktų žmonių... visur pilna "genijų" ... visiem viskas per daug ... arba per mažai ... visiem vistiek blogai .. visurkr šūdai skrenda .. ten kur miega meškos.. ten kur dega laužas .... visur gali numirti .. nieko nepalikęs.... visur gali numirti ... nieko nesulaukęs. ... keista tai, kad turi pažintį, keista ir tai, kad jos kartu ir neturi.... viskas laikina ... viskas kinta ... Herakleitas... teigė taip ..... o aš jam pritariu: "taip" ..... o pikta, kad nieko negaliu pakeisti, kaip ir niekas nieko negali pakeisti...

ir ilgisi man savų pušų
savų vaidilučių ir aitvarų
... ir ilgisi man savo mūzos ...
kurios kaip ir neturiu o kaip ir turiu ....
ir dar tas užjūris Europoj ....
traukia visus,
vienus traukia braškės, kabakai darbs žodžiu,
kitus traukia pirmieji iš paskos - aplankyti jų,
ir išveža didžiąją dalį palieka tik pušis
Ir vėl turėsiu sėdėt su jom vienas
Melstis jųjų petin
Ir niekas neartės
TIk pabaiga...
viskas nurims
Ir bus kaip kažkada....

Pušų nelieskit mano .. aš tuoj grįšiu ... už poros dienų ....