dialog***

- Ką jie sau mąsto? Visiškas pažeminimas, jie mane krečia, purto ir verčia nuodyti save, Genadijau, paduok cigaretę. pfiuuuuuu..... kad jie nušneka, jie nesuvokia... Che... kaip juos pavadinsi??? nesusipratėliai, idiotai, plevėsos, na, kaip? Kažkokie betarpiški primatai. Kitaip nemoku apibūdint gyvulių su tokiu idiotišku požiūriu, nesitaikstymu su realybe... Jau galime pietauti?

-Kuriate sau kūrinius, o jie jus kuria. Kuriate ir vėl sau kūrinius, o visuomenė jus kuria  – pakūrena gerai anglim, užpila žibalo, prideda malkų ir oho kaip pakuria. Šiuo metu vėl pakurtas jaučiaties, kaip žąsinas skelbęs, kad Dievas yra ir Dievo vardu sudegintas. O aš? Aš... Genadijus. Aš tai žinau ir man to užteks, bet perdaug nesiskelbiu... ir dėl savo vardo, nelaikau savęs aukštesniu už kitus. Primatai? Kur? Slenka? Supratau, jūs plinkat. Per dažnai matyt jums pasistoja piestu plaukai, ponas Liofteri. Juk negali būti, kad toks jaunas galite pradėti plikti... taigi jūsų kūryba... Ilgam plauke – gili siela, o jei plaukų daug, tai ir siela gilesnė... Kur jūsų siela dėsis? Jūsų tapyba, jūsų skulptūros, jau nekalbu apie nuostabius laiškus, kuriuos būtinai reiks išleisti kaip knygą, o jūsų muzikos kūriniai, visa tai šedevrai... Bet juk jūs, pone Liofteri, kuo puikiausiai suprantate, kad jei neturėsite plaukų, jūsų kūryba pasibaigs... Ir kažin ar neišnyks dvasia iš jūsų jau sukurtų kūrinių... Na, žinoma, ta visuomenė, tie primatai dar to nesupranta, na, bet nesijaudinkite – jų vaikai supras. Tokia yra genijų pripažinimo kaina, juos supranta tik jiems mirus. Geriausio genijaus pavyzdys: Jėzus Kristus, visuomenė oho po kiek laiko suprato, kad jis buvo išskirtinis... Na, taip. Dalis visuomenės iš kart taip sakė, tai jūsų atveju ta dalis visuomenės yra jūsų žmona, advokatas, tėvai, vaikai bei aš. O visa visuomenė apie Jėzų Kristų suprato tik po daug laiko... ne, kai Jį nukryžiavo ir viskas sudrebėjo, tai dar visuomenė juk nesuprato, bet jautė, kad kažkas netaip. Taigi ko jūs, pone Liofteri, iš jų, eilinių primatų norite? Juk prisiminkime idėją... o žinia, kad idėja svarbiausia (Dievas pasaulį kurt pradėjo irgi nuo idėjos)... Taigi pagal idėją, jus gali realiai šiuo momentu suprasti tik artimiausi jūsų žmonės, taip, nes jie žino jūsų gyvenimo istoriją, pažįsta jus kaip asmenybę, jūsų požiūrį, principus ir panašiai, o tie primatai už lango, na tiksliau jų vaikai ar anūkai jus tinkamai įvertints tik kai apie jus perskaitys kažkokioj knygoj, taip, kalbu apie jūsų biografiją. Ne, tamsta Liofteri, manau nereiktų taip susireikšminti ir pulti rašyti autobiografinės knygos, kas nors juk parašys už jus, o garbė vistiek atiteks jums – juk jūs pagrindinis ir realus knygos veikėjas. Taigi grįžtant prie plaukų, kaip manot, jei surištumėm mes jums kasytes, kaip dabar teismuos pradėjo mada brautis, tai gal mažiau pliktumėt?

- Ačiū, Genadijau, buvo skanu... Visuomenė, primatai, kaskart pastatydami piestu mano plaukus, juos rauna, kartu rauna ir mano vidų, o kur deda išrovę? Išmeta prie kitų jiems nereikšmingų dalykų. Tai žudo mano sielą, o kartu mane ir mano kūrybą. Tai gal reikėtų surišti visuomenę.

-O gal apsiribokim šiandien skania raudonojo medaus krūmo arbata? Ši nuo plikimo...