Vakar ir šiandien nieko nesinori daryti, išskyrus svajoti apie nieko nedarymą. Įsivaizduoju tik saulę ir šilumą, saldžias, tinginystės pripildytas dienas. Pasiilgau vyšnių, tekančio vandens ir miško. Noriu gulėti po obelimi ir skaičiuoti pro šalį praskrendančias bites, noriu atsikelti ryte ir dar aplipusi miegu išeiti laukan ir pajausti duslią, šiltą saulę besiritinėjant mano veidu, kaklu, rankomis. Noriu, kad mašinų gaudesį pakeistų paukščių giesmė ir žiogų simfonija, kad praskrendantis lėktuvas taptų sirpstančiu obuoliu, o ant asfalto prilipusi guma kiaulpienėmis ir ramunėmis. Vietoj kietos medinės kėdės būtų minkšta ir kalbanti žemė, o mėlynas dangus pakeistų kalkėtą vandenį. Pasiilgau namų. Labai, labai.