Vakar ir šiandien nieko nesinori daryti, išskyrus svajoti apie nieko nedarymą. Įsivaizduoju tik saulę ir šilumą, saldžias, tinginystės pripildytas dienas. Pasiilgau vyšnių, tekančio vandens ir miško. Noriu gulėti po obelimi ir skaičiuoti pro šalį praskrendančias bites, noriu atsikelti ryte ir dar aplipusi miegu išeiti laukan ir pajausti duslią, šiltą saulę besiritinėjant mano veidu, kaklu, rankomis. Noriu, kad mašinų gaudesį pakeistų paukščių giesmė ir žiogų simfonija, kad praskrendantis lėktuvas taptų sirpstančiu obuoliu, o ant asfalto prilipusi guma kiaulpienėmis ir ramunėmis. Vietoj kietos medinės kėdės būtų minkšta ir kalbanti žemė, o mėlynas dangus pakeistų kalkėtą vandenį. Pasiilgau namų. Labai, labai.
2023-05-22 16:38
kaži kaip
užgiedotumėte
jei iš čiaupo
vietoje vandens
imtų srūti
mėlynas dangus
2023-05-19 16:03
Bedarbiauk, prabudus girdis, kaip žmonės vargsta dėl nežinia ko. Moterims gerai, kad šlykšti barzda neužauga. Dėl dvoko nežinau, galbūt tas pats, neuosčiau dar.
2023-05-19 14:45
o kas trukdo nedaryti nieko?