Tavo gyvenimas yra tik iliuzijų dėlionė,
Kurią sugriauti gali net menkiausia abejonė.
Kuo giliau apmąstai kiekvieną dalelytę,
Tuo vis labiau tavo vidus ima pelyti.

Laimingi tie, kurie paviršium plaukia,
O dar laimingesni, kurie gilyn neria ir nieko nelaukia.
Po vandeniu mintims mažai deguonies.
Paviršiuj įmerki tik nubalnotas kojas.

Ir visgi nenorėčiau gyventi amžinybės,
Nes ta dėlionė neištvertų šio pasaulio beprasmybės.
Suirtu kaip suyra miręs kūnas po žeme
Ir liktų tik kasdien kankinanti egzistencija, deja...