Jau pusvalandį sėdžiu kavinėje, užsikėlusi koją ant kojos, kaip ir dera sėdėti moteriai. Blankios kiniško grožio lempos apšviečia mano ir mano pašnekovės plaukus. Nepavadinčiau mūsų bendravimo pokalbiu, kadangi jis tampa jos monologu. Trečdalį pusvalandžio kalbu kitą monologą - savo mintyse - ir žvelgiu į pašnekovę pernelyg susidomėjusiu žvilgsniu. Ji šneka apie tai, kokios mes panašios, arba apie tai, kokios jai mes atrodom nepanašios. Tuo tarpu mano monologas panašesnis į beprasmišką kovą su savimi, savais įsitikinimais... Anksčiau turėjau tvirtus įsitikinimus ir nesikuklindavau išsakyti savo nuomonę. Tuomet mano monologas užkariaudavo kambarį. Panašu, kad mano „užtikrinta“ nuomonė dabar išgyvena dvasinį karą ir negali kalbėti... užsiėmusi. Karą sukėlė vienas įsitikinimas, kurį vadinu „Niekas nėra teisus”. Jis kovoja su ginklu, kuris taip pat turi pavadinimą -„Jei niekas, tai ir aš”. Panašu, jog mano nuomonei teks palaukti, kol išsispręs šis konfliktas. Savo monologą baigiau, tačiau mano pašnekovė dar turi ką pasakyti. Faktas tas, jog pusvalandį trūkę mūsų panašumų įrodinėjimai nepasitvirtino, nors, žinoma, jai atrodo kitaip. Norėtųsi jos kalbėjimą nutraukti ir pasakyti, jog ji klysta, bet kažkodėl nematau prasmės tai daryti. Tikriausiai dvasinis karas palietė kažką daugiau nei įsitikinimus. Jaučiu pernelyg moteriškas savo manieras - vien tas kojos ant kojos užsikėlimas nėra man itin būdingas. Paprastai, pajutusi tokius pokyčius, pasišalinu. Bijau užsikrėsti masės virusu, bijau susitapatinti su minia. Bet dabar viskas kiek kitaip: mano pasikeitimai laikini, veikia kaip imunitetas, žinau, kad man išėjus iš šios kavinės, jie neišliks...
Sotus žmogus, kaip ir sotus katinas, elgiasi taip pat: eina pogulio ir nekovoja nei su kaimynais, nei su savimi. Beje, kojos ant kojos užsikėlimas moteriai sėdint gali baigtis sveikatos sutrikimais, kadangi klubų srityje yra sutrikdoma kraujotaka. Susitapatinimo baimė vadinama fobija, kaip ir baimė kovoti su savimi. Kova yra gėris, kadangi tik ji leidžia išgyventi impresijų apsuptyje.