Grotuvas raudonas

Ne tave dvasios smerkia,
Smerkia jos savo klaidas.
Tau negirdint jos graudžiai verkia
Prisiminus savąsias svajas.

Žmonės laiką puikiai skaičiuoja,
Bet nežino laiko vertės,
Per ilgai užsilieka svajonėj
Ir išpildyt jie jos nebespės.

Ir beliks tik sugalvotas noras
Kaip kasetė be galo sena,
Bet grotuvas tavo raudonas
Nebegros jau daugiau niekada.

Jis sulūžęs, į šipulius subyrėjęs,
Netaisomas meistro rankų.
Vis tiek tą grotuvą pasidėjęs
Lauki praeities momentų,

Kad ta kasetė tokia artima
Akimirkai pradės skambėti,
Raudono grotuvo sukama-
Ne tiek tiki, kiek nori tuo tikėti.

Ir beliks tik sugalvotas noras
Kaip kasetė be galo sena,
Bet grotuvas tavo raudonas
Nebegros jau daugiau niekada...