***

Buvau rimtuolė,
O pasielgiau taip nerimtai.
Į savo pačios purvą papuoliau,
Juokias iškreipti veidai.

Pasisuko veidrodžiai
Visai kitu kampu.
Užsimerkt neleidžia man,
Ir kuo gi aš tampu?

Ištirpo žvakidės
Sidabro spalvos,
O vaškas sustingęs
Netirpsta nuo žvakių liepsnos.

Laiką išpyliau...
Kokia aš nerangi.
Pripažinau, jog klydau,
Bet likau tokia pati...