Šaltis smelkiasi į širdį,
Raudą mano siela girdi,
Noriu meilės šilumos,
Apkabinimo mamos.

Bet senei ji iškeliavo,
O aš verkiu prie seno klevo,
Po kuriuo mes rudenį rinkdavom lapus,
Bet žinau jos nebėra, taip jau nebebus.

Mama jau mirus dešimt metų
Todėl tapau graudžiu poetu,
Kad apverkčiau šviesų josios atminimą
Ir naudočiau jos man duotą poeto palikimą.