Kiek kraujo pralieta ginant savus,
Kiek draugų nesugrįš šiandien į namus,
Kiek valios išlieta einant keliu,
Kur aš paeiti jau negaliu...
Tad sėdžiu, rašau, kuriu atminimą,
Apie brolius, draugus ir kvailą jaunimą,
Kurių nebėra, kurių nebebus,
Kuriuos jau gvyventi priims tik dangus.