Šiandien mano kaime Red Nose Day. Viskas aplinkui raudonuoja ryškiau nei per Valentino dieną ir suaugę žmogai įkyriau nei vaikai per Helovyną prašo pinigų. Sumaniai, žinoma. Tai sponsoriauk šen, kad kažkas visą dieną nekalbės, tai sponsoriauk ten, kad kitas apsirengs raudonai iki apatinių. Ar man rūpi, paklauskit! Žodžiu vėl tenka nuo tokio šaršalyno slėptis namie su dideliu puodu arbatos ir viską gydančiu internetu. Jo platybės šiandien išgelbės mane!

Gerai pijokams, sakyčiau. Nei jiems guminę nosį ant veido dėtis reikia, nei galvą sukti dėl to, kad kažkaip subtiliai pinigų paprašyt reikės šiandien. Aišku, skamba stereotipiškai, kad prabilus apie raudonas nosis, iškart griebiuosi tų, kurie bet kokia alkoholinę taurelę kilnoja, bet… Nu pripažinkim faktą, ne geltonas ir ne juodas tas jų šnobelis būna…

Žodžiu su šitokia pakilia nuotaika užtrenkiu visas sielos kerteles raudonai spalvai ir iškilmingai pareiškiu – jei negaliu turėti raudono šnobelio natūraliai alkoholio būdu, jokio dirbtinio man nereikia!

Amen.