Ketvirta diena. Urvas daug maž sutvarkytas,
Vis dar esam priešo nepastebėti.
Jau ketvirta diena gyvenu Karlsonu ant priešo namo stogo.
Rytais išeinu anksti, popiet bijau atgal sugrįžti.
Dėl šios priežasties užsibūnu viršvalandžiams darbe, stebiu kaip kyla senamiestiniai oro balionai, pūnu kino salėse ir užknisu kolegas kavomis.
Kitaip tariant laukiu kol ateis vakaras tam kad sugrįžti.

Labai panašiai viskas vyksta. Kaip tame sapne, kur man atejus siūlė likti, priešo teritorijoj gyventi, o aš išėjau.

Ir jei priimti domen visą beprotišką skausmą išeitys tėra trys:
vienuolynas, kinas, nusišaut