Duona abitų

A - Tu pasėdėk dar truputį, be tavęs niekas nesirašo…

R - …vežiau lauktuvių tau tą kepalėlį duonos. Gudriau nesugalvojau. Važiuoju, mąstau: „kodėl aš jį vežu? „… kvaila...

A - Nekvaila. Aš pamenu tą kvapą: ramybės, namų… atsivėrimo kvapą. Švelnių, šventų rankų  slaptoje
                posuki vieną, kitą
                          pameistriui duoną kuriant…

Ir ta duona kvepia tyla, rudenėjančiais krūmais po langu… 
                                                vašku
                  varpo dūžiais vėjuotą dieną…




Išeini?  Matau rankas… Žinau: ir tu tą duoną lipdysi...
Po tavęs vis lieka mandarinai - vadinasi  Kalėdos 
                                                            vadinasi yra vilties…

Vėlu. Tu keliauk … duonos lipdyti. o aš lieku kaip bažnyčia:
                                                          lyg šventa, lyg nusidėjelė…