2006-01-04
Eiliniai “naujieji” prabega draugu buryje su lengvo (ar ne tik) apkausimo jausmu. Tad praejus vos keletui metu sventimo nelabai ir beprisimenam- nei su kuo, nei kada, nei kaip. Todel kasmet norime suorganizuoti ar patekti i koki neeilini vakareli, issiskirianti savo ypatingumu ir unikalumu. Absoliuciai daugumai to nepavyxta, o gal net ne ir nereikia. Bet tie, kurie sugeba prasisukti, isimena sia nakti ilgiems metams, o kitas, ziurek, ir visam gyvenimui- skaiciu magija, siek tiek pastangu ir keli anxciau neprasvaistyti litai gali daryti tikrus stebuklus.
Neabejotinai, apturejau ispudingus ir isimintinus “naujuosius”. Mat kaip daznai jums gyvenime tenka dvylikta valanda pasitikti Indonezijos kalnu bei dziungliu ramios kaiminystes apsutame ofise, jau kelias valandas dingus elektrai ir grieziant generatoriui, kuris tepalaiko aparatura, svieciant kelioms menkoms emergency lights, visiskai vienam, dirbant/budint, bendraujant su internautais, be jokio stipresnio uz cola light gerimo laso? Tiesa, elektra visgi atsirado po poros valandu, tad lietuviskuosius naujuosius sutikau apsviestas. Be to, priesingai nei butu galima itarti, internete net ir tada (o gal ypac tada?) galima surasti visai zaviu asmenybiu, tolyn nuvaikanciu nuoboduli. Arti ta diena, kai visi geriausi tusai internete ir vyx, o puslapiu savininkai ir adminai lobs plesikisku vienkartiniu mokesciu saskaita, nekitaip.
Mazdaug su nauju metu pradzia sutampa ir lietingojo sezono pabaiga. Ypatingais tempais daugeja dulkiu, bet tas visgi ne taip blogai, kaip sausumu besidziaugianciu gyvybes formu suvesejimas. Desimtys ir simtai ivairiausio plauko, formos, spalvos ir nuodingumo sliuzu, insektu ir reptiliju pulkais sukasi apie mus rytais, dienomis ir naktimis, ikyriai noredami sulysti i akis, nosi, ausis, tiesiog perlipti, susipazinti ar dar ir krimsteleti. Kaip ir daug kas besupancioje mus gamtoje, daznas egzempliorius lietuvaiti stebina savo dydziu, tuo lyg pabrezdamas savo pikta kesla.
Mano asmeniniu numyletiniu sarasa, kol nesusitikau ko geresnio, puosia prausimosi istaigose pasitaikantys 6-7 cm ilgio (plius dar tiek pat usai) skraidantys tarakonai. Kaip taisykle, jie laxto ir ropoja, bet (dazniausiai jums gan netiketai) gali pakilti staigiam skrydziui. Del reto skraidymo su navigacija pas juos gal neviskas tvarkoj, tai nesiojasi, mielieji, kaip isproteje po visa patalpa i sienas besitrankydami ir vis i jusu veida besitaikydami. Nesusikurus abipusei simpatijai, reiktu tai isreiksti gan grieztai ir nelaukti iki pajutes dvasini artuma ir kuno siluma jis nutars nutupti, pvz., butent ant jusu sviesiu plauku.
Visoj sioj gamtos kakafonijoj pasitaiko ir retu mielu isimciu. Sakykim krabas. Atrodo ka mes apie anuosius zinom? Juda i sona, parduotuvese brangus net ir koncervuotas, dave pavadinima savo vardo zuvienos lazdelems, eehhh... tiek? Tai stai, krabas- labai zavus ir juokingas gyvunas. Zinia, mes gal jam juokingi neatrodom, ypac, kai prisijuoke metam gyva i puoda. Gal but del to (ir ne tik) savo ruoztu patexime i puoda amzinybei, bet tai dar ne tuoj. Tai va- krabai i sonus nevaiksto. Na, vaiksto, bet retai. Jie i sonus laxto! Ir visai sparciai. Mazi krabiukai- sprinteriai, dideli ir seni- maratonistai. Krabas siaip atrodo lyg mazas mechaninis robotukas, tai kai pradeda lekt- sypsenos nesulaikysi. Bet priesingai nei daugelis gyviu, mus uzmate, vietoj to, kad lektu sau i kuri sona, krabas tuoj isvers akis, “ismes rema”, sumosikuos ka nors alia Bruce Lee ir prades is leto arteti pasiruoses puolimui becepsedamas znyplemis- tipa, come on, you sucker! Show me yours balls! Hey you chicken, come on! Ir prie visa to, dievuleliau tu mano, MIRXES akimis. Tad turesit proga- butinai susipazinkit su krabo mirxesiu. Zavumelis popierinis. Kita maloniska isimtim yr drugeliai. Ypac dziunglese ju daug, ivariu, labai stilingai prispalvotu ir velnioniskai dideliu. Pamenu, klasikinej lenku komedijoj “Deja vu” is Amerikos mafijos siunciamas i sovietu Odesa zudikas, kaip tik deklaravo, kad vyxta tranzitu i Sumatra drugeliu gaudyti. Tad zinokit, jei kam gyvenime drugeliai svarbiausia- jums laikas pas mane.
Paminejus drugelius galvoji apie grozi. Galvojant apie grozi vienaip ar kitaip mintis nukeliaus iki Lietuvos moteru. Na nuo Lietuvos moteru, nejucia (o po keliu menesiu gal ir labai apciuopiamai) susimastysi ir apie vietines. Nemazai draugu, tame tarpe su manim nukeliave neviena linxma mylia, teiraujas ko gi as cia taip paslaptingai apie moteris nieko nerasau- jau labai tai i mane nepanasu. Geda, pasakysiu as jums, nedorieji mano draugai. Ir visai jus manes nepazistat, ot! O tas, ka pazistat, yr visai kitas, net nebendrapavardis, be to viskas buvo senai ir neteisybe!
Siaip, Pietryciu Azijoj, mano skoniui moterys visai dalios- atviros, draugiskos, mielos tokios traputes figuros, grazios sypsenos butybes. Bet tam tikri regionai yra dominuojami ismimciu. O stipresnej tu ismimciu koncentracijos vietoj gali ir tekti pagyventi dali jusu gyvenimo.
Vienas dalykas zinoma religingas krastas, subtilus bendravimas, sexo (tad ir visa ko sexualaus) antipropaganda dideliu plakatu pavidalu, savita kultura. Bet visoje joje, man asmeniskai butu viskas ok, jei ne “dzilbapai” (cia bene arabiskai) ar “selingangai” (cia bene vietine bahasa). Tas yr tox antgalvis, kaip pas vienuoles, dengiantis galva ir kakla, paliekant matomu tik veida. Nesiimdamas spresti kiek tai religijos, o kiek tik vietiniu tradiciju klausimas, pastebesiu, kad tixla, kuris jam greiciausiai keliamas, dzilbapas atlieka labai neblogai (jei “puikiai” vertinti veida dengiancias arabu cadras). Na o dar tie visi issiuvinejimai, raukinukai, isgrazinimai... Tik dabar aiskiai suvokiau kiek svarbus moters grozio visumai plaukai. Atrode kokio velnio reikia tris valandas praleisti kirpykloje, sumoketi daug simtu pinigo, tam, kad paskui depresuoti, jog niekas nepastebi pokyciu? Zinokit- verta! Tad atsiprasau visu, kurias kada nors siepiau ir skubinau. Zinia, gal but manyje kalba paprasciausias iprotis, kad veidas turetu buti lydimas sukuosenos. Bet juk ir grozio suvokimas, apie kuri kalbame, yr mano asmeniskas, brangiausias. Taipogi, dazna, ypac vyresne/vedusi isryskins savo naturalu grozi tokio raudonumo lupdaziu, kad pasamoniskai kuprineje pradesit ciuopti tamsius akinius. Pridekite dar baltu nesusigerusiu kremu istepta oda, ir rezultatas gausis... na... kitox... idomus, bet kitox, nei esame prate.
Na ir zinoma, sio krasto rykste. Banda Aceh atsidare pirmas sostines “supermarketas”- bene dvylika kasu, prekes lentynose sustatytos lygiai, apsviestos, svaru, kvepia. Kaip i muzieju gali vaikscioti, vienzo. Kaip ir muziejuj- daug nenusipirxi. O ne, negalvokit, prekiu nemazai. Apie 10 procentu- kosmetika. Apie kita 10- nealkoholizuoti gerimai. Apie 15- buitines prekes, chemija, etc. Apie 60 procentu- saldumynai ir apie 5 procentus- kitas maistas- aliejus, konservuotos ar sausos sriubos, uzsienietiski konservai alias pupeles, kt. darzoves, sardines, buteliuoti padazai ir maisuoti prieskoniai, dvieju rusiu smulkiai pakuotas niekad negendantis, beveik beskonis suris. Nors ji, kaip ir dauguma gerimu, gal labiau prie chemijos produktu vertetu priskirti. Zinoma beveik visi gerimai patektu i saldziosios chemijos skyriu- bent puse ju, speciau, simtame gramu turi savaites kaloriju norma. Na kaip prioritetu paskirstymas? Saldumynai cia kemsami nuolat, visomis progomis ir pavidalais. Ypac moteru. Turiu apie visa tai siokia tokia teorija, bet cia del laiko ir vietos stokos gal jos ir neminesiu- gal kada prie olaus. Tad zinia, turime ir siokias tokias to pomegio pasekmes. Tiek kuno formoms, tiek veido (nes daugiau nieko nesimato) odai.
Kiekvienas yra laisvas daryti ka jis nori. Kiekvienas turetu rengtis pagal savo skoni, isgales ir tradiciju/priimtinumo suvokima ir valgyti tai ir tiek, kiek jam patinka ir prieinama. O as turiu teise vertinti pats sau galvoje visas is to sekancias zinias. Tad kai prie visu turimu savo moraliniu vertybiu, stipriu misijiniu rekomendaciju ir turimos informacijos apie vietines medicinines realijas as pripliusuoju matomus is uz kampo ateinancius liurlincius spuoguotus zandus, zandus, zandus ir tik paskui- dzilbapuota galva, zinau tixliai ko nedarysiu as. Jokiu kvailysciu.
Zinoma, mano akiai yra visai graziu ir net is koto vercianciu (kazkas netaip su sia ideoma siam kontexte) moteru ir merginu. Bet del grieztu tradiciju bedrauti (na, kalbetis) galim dazniausiai tik su tom, kurios ne is Aceh, o pvz. is Javos ir dirba tarptautinese organizacijose kaip vertejos, pagalbnykes, o kai kurios- ir projektu ar net viso ofiso vadoves. Taciau dazniausiai, kazkaip, dvi sios kategorijos, ima ir nepersipina tam paciam asmeny. Kas, aisku, gal ir visai gerai. Kaip ten bebutu, kai i plataus rato susitikima atejo viena na jau tikrai ispudinga tiek energija, tiek isvaizda vietine moteriske, paskirta vadovauti vieno is europietisku NGO atstove cia, ivyko momentalus vyriskosios kompanijos dalies nusciuvimas, susizvalgymas ir paaugliskai nebrendyliskas vidinis kikenimas. Po akimirkos, neapsikentes, JT atstovas garsiai pareiske, kad tai jo suzadetine, jie kartu jau penkti metai ir tuoxis siemet pavasari, tuo visiskai sugadindamas momento iskilminguma. Kaip ten bebutu, veliau pas ji buvome lyg ir kaledines vakarienes- mudu su kolega svedu, linxmas serbas is vidurio dziungliu su bendradarbe suzadetine ir seimininkas su suzadetine (hmm... velgi kazkas cia netaip). Na tai isikalbejom su kompanija, vynas ant atvirumu pramuse, tad moteriske ir pasibedavojo mums apie turima komplexa. Niekad taip kiauliskai atviraujancios moteriskes skausmo niekam neperteikciau, bet jau kad pasakyta buvo ne man asmeniskai, o ir tai svarbu tam tikro vietinio ypatumo atskleidimo iliustravimui, tad nieko nelauxiu ir viska isplepesiu.
Pasirodo, pavardziu institutas nera tox artimas siai kulturai, kaip vakarietiskajai. Zinia, lietuviai savasias taipogi neperseniausiai gavo, bet sita nutylejau, mat cia- tai vis dar vyxtantis procesas. Daznas kaime gimes zmogus ir nugyvenes jame visa sava amziu taip ir palieka sia realybe neturedamas pavardes. Neprireikia ir tiek. Taciau, aisku, pastaru metu, zmones mobilesni, modernesni, tad ir pavardes jiems prireikia dazniau, o jokios unifikuotos formalizuotos pavardes suteikimo ceremonijos ar proceduros ner. Cia linxmasis serbas iterpe, kad savo projektams samdydamas zmones (anketose reikia pateikti pavardes), jis jau is lempos “pakrikstino” geras kelias desimtis vietiniu gyventoju. Dazniausiai tokiais atvejais yra naudojamas apskrities, rajono ar kaimo pavadinimas, kuriame asmuo gyvena. Ir tai nieko ypatingai indonezietisko- pamenu ir kolega, su kuriuomi kartu Kosove buvom, pasakojo, kad per rinkimus buvo kaime pavadinimu Duraku ir visu jo apylinkes balsuotoju pavardes irgi buvo Duraku- tik vardai skyres ir nuotraukos, specialiai tam reikalui prie rinkeju sarasu pridetos.
Tad gyvenamoji vietove pavarde parenkama dazniausiai. Bet nevisada. Kartais zmones pasirenka pavarde pagal turima profesija. O kartais, pagal savo turima specialybe, zmonems pavardes parenka tevai (nezinau, gal tai taikoma tik dukroms). Be to, skirtingoms dukroms galima parinkti skirtingas pavardes. Tad jeigu jusu tevukas pasitaiko prie bajerio ir/ar taipogi dukru pavardes nori panaudoti kaip savo (paslaugu) reklama, galite pradeti labai komplexuoti, kai isvyxtate keliems metams i Europa ir visur tenka atsiliepineti i viesai skelbiama jusu pavarde. Stai jos tevas yra gydytojas. Tad augo su vyresne seserim, kurios pavarde AnEstezija. Bet vyresnei tikrai sia prasme sakyciau nuskilo. Mano pazistamos jauneles pavarde- Ginekologija. Turiu vizitke.

Lyrinis nukrypimas nr 2
Taju landas

Taju land’a pamatyti norejosi. Bet pailseti taipogi. Taigi viskas gavosi gan eklektiskai. Truputis to, biskutis ano, tiap liap, pryg-skok: Lamno-Banda Aceh-Medanas-Kuala Lumpuras-Bangkokas-Pataja-Bang kokas-Chiang Mai-Auxinis trikampis (su apsilankymu Laose ir Birmoje)-Chiang Mai- Bangkokas- KL- Medanas-Banda-Lamno. Trys savaites.
Dar keli antspaudai pase. Dar viena pavirsutiniskai prisiliesta kultura. Dar viena kompiuterine balto lapo imitacija pries akis, pustuste puodyne uzianti galva, lengvas nuovargucio ir nemigos kokteiliukas, prakaito lasas begantis kaklu. Ir mylimi draugai prasantys lapa pripeckioti.
Apie kiekviena diena butu galima parasyti po dali. Apie sali galima rasyti likusi gyvenima ir ne skraistes nekilsteleti. Tad ir nesistengsiu. Kaip visad pasiemiau savo juoda blonknota. Rasikli. Arbata. Susirangiau ant lovos ir surasiau kodinius zodzius. Ju kiekvienas- istorija. Ju kiekvienas- atskiras stebuklybiu pasaulis. Tad si karta- tik demo versija. Visa kita suzinosit is “Travel channel”, kiekvieno keliautojo “biblijos” “Lonely planet”, tikru keliauninku atpasakojimu, paskalu laikrasciu rasanciu apie merus ir atvyke patys. Pasaulis visai ne tox didelis. Tikrai. “O dabar- reklama”:
*Kalba. Abecele. Batai.*
Kalba tonine. (“Tonas”)- ta pati zodi perskaites turistaujantis tautenas ir tajus gaus visai skirtinga rezultata, daznai- su skirtinga prasme. (“Tona”)- tad pramokti yr gan “sunku”. Bet pala, “perskaites”? Yeah, right... taju (khmeru?) abecele ivaldyti jums ne riesutelius raskyti dzuku giriose. Kazkada gruzijoniskai pramokau skaityti per savaite, bet tajiskai- oh, braske... Nepasistumejau anei jota anaja linkme. Bet rastas- nebeda. Beda- skaiciai. Taip, jie turi savo skaicius. Ar gi ne super tureti moneta ar banknota ant kurio jus nesuprantat anei krengelio? Arba pasieskoti savo viesbucio kambario? Taciau aciu globalizacijai- nauji pinigai visi pradubliuoti arabiskais skaiciais. Bet senesnes monetos vis dar apyvartoj. Gerai, kad baxas- kiek maziau nei 40 batu, o stambiausia moneta... ehhh... 10(???). Na, kazkiek nedaug, vienzo. Tad ir suklydus daug neprateriosit. Teip, teip- batu. Cia tox pinigas vietinis. Moteru rojus, tiesiog- jei visad norejote tureti tuxtanti batu, bet svajones igyvendinimui truko laselio pinigu ir sandelio, tai Tailandas jumi pac tas: svaja igyvendins bile kokia pinigu keitykla, o viskam neprireix ir simtlicio atitikmens.
*Khun Chainikom. Porn. Farangai. Sexaz.*
Pagarbus kreipinys i vyra yra “khun”- tetusis. Kai kreipiasi i tave, kiek nustembi nuo neiprasto saskambio. Kai kreipiesi tu- sypsosi patenkinti. Pirma karta taip i mane be ispejimo sove  vieno is viesbuciu menedzeris, su kuriuo susirasinejom pries kelione. Pac buvo khun Pornthep Chainikom. “Porn”- daznai pasitaikantis vardo priesdelis. “Chainikom”- tradicine taju pavarde. Sakyciau, gan zavu. Jei tapsiu farangu, pasikeisiu varda ir busiu khun Pornvutis. Farangais vadinami uzsienieciai. Tai lyg ir vietinis zodis reiskiantis “expat’a” (expatriate), uzsienieti nuolat gyvenanti salyje, bet is principo taikomas visiems uzsienieciams. Tailande expatu tukstanciai- padorus klimatas, neblogos kainos, saugu, savi laikrasciai, savi klubai, taxistai su “I ♥ Farangs” lipdukais. Pensininku nemazai (na, kiti gal dienas leidzia mano neaplankytose vietose- pvz., ofisuose). Ypac Patajoj. “Bangkokas- pasaulio sexo sostine”. Taip parase vienas garbiausiu anglisku zodynu ir dabar teisiasi su municipalitetu jau antri metai. Bet Bangkokas- velniskai didelis, gal 12 milijonu zmoniu. Ir jei nenuvaziuosi vakare i Patpong rajona (ko per tris apsilankymus Bangkoke as taip ir nesugebejau padaryti), to sexo taip ir nepajusi ore. Bet Patajoj... Ufff... Gyvenom centrinej Patajoj (yra dar siaurine ir pietine). Per penkias minutes pestute nuo viesbucio gali, matyt, pasiekti bent simta, i really mean it, 100 baru su mergaitemis. Nuo gatves puses dazniausiai sienos nera, tad matai viska, kas viduje. O viduje ilgas baras, daug mergu (kas ketvirta- “lady boy”, transvestitas) vidun visaip kviecianciu, rausvas apsvietimas ir girti farangai. “Good boys go to heaven, bad boys go to Pattaya”. Dievuzeliau- tikras freak show. Visiski sukrioseliai, mutantai, prasigere juodadarbiai- visi cia. Net jei esi tokio slykstumo, kad nesugebi pasidulkinti bezdzioniu narve turedamas keke bananu, Patajoj tau uz dvidesimt baxu trylikamete ciulps visa nakti. Zavu. Feuw! (“you are going to Thailand WITH YOUR WIFE? man, this is like bringing sand to a desert”- vienas mano kolegu). “Kitokie” turistai pagrinde atrodo ir kalba rusiskai.
*Krakadiliai. Diving for dummies. Alcazar. Spa. Irish PUB*
Yra eile uzsiemimu, kuriais gali megautis jei esi Patajoje su kitu tixlu, nei 90 proc. kitu vyru.Gali aplankyti krokodilu ferma. Ten vargsus gyvunus tampo uz uodegu ir zmones kisa jiems galvas ir rankas tarpudanten. Cia pat uz kelis smulkius pinigus savo fotoaparatu gali nusifotografuoti su tigru, tigriuku, meskium ar, aisku, krokodilu. Gali pamaitinti catfish (vidutinis suaugusios dydys- 3-4 simtai kilu) zuvu maistu ar krakadiliui praskaidrinti diena vistiena- nusiperki tokia ilga lazda su geru gabalu vistos krutineles priristu uz galo ir laikai ant tiltelio stovedamas per koki metra nuo vandens. Priplaukia. apziuri, ivertina, patyko, kad solidziau butu, issoka is vandens ir nugriebia. Visai faina.
Gali plaukti i salas. Mase keltu ir greitaeigiu kateriu kursuoja tarp Patajos ir keliu gretimu salu. Patajos centre pliazas ir jura gan nekokie, be to is gretimu baru isejusiu uzsienieciu tarpe vakarais ten populiaru slapintis. O salose viskas labai miela- galima puikiai praleisti diena. Vienas saunesniu dalyku- pasivaiksciojimas po vandeniu. Uzdeda toki didziulini sunkiausia salma ant galvos su paduodamu deguonim, nuleidzia penkmetri ir zingsniuoji tarp koralu, zuvytes duona maitini, su eziais zaidi. Ir nereikia jokio specialaus paruosimo, jokio valandinio apmokymo, kaip su nardymu. Beje, salmas nesandarus- gali drasiai is apacios uzkisti ranka- labai pravercia, nes del spaudimo stipriai uzgula ausis- besileidziant ir siaip kas kelias minutes reikia uzspausti nosi ir pusti pro ausis, kad atlegtu. Uz papildoma mokesti dar pafotografuoja- kokybe ne itin, bet vis tiek ispudinga. Per pora simtu metru nuo Patajos kranto yra keletas gan dideliu (puses futbolo aikstes dydzio) metaliniu platformu- nuo ju galima paskraidyti su parasiutu. Kas tiesa, skrydis trunka vos minute- kateris apiplaukia platforma, o kainuoja 11 usd,- verslas kaip Palangoj. Be to, viena kartu atplaukusi berniuka per ta minute sugebejo visgi imurkdyti i vandeni su visu parasiutu.
Gali eiti i kabareta. Berniukai, mergaites, lady boys, kostiumai, sokiai pokiai estrada pagal gergzdziancia fonograma- viskas viename. Patekimas i “zinomiausiojo” kabareto (“Alcazar”) pirmaja eile (“VIP seats”) turi savo pro et contra. Gerai yra tai, kad ziureti niex netrukdo, o dar ir issisiepes berkiukas su padeklu fantos atnesa. Blogai yra tai, kad esi taip arti, kad gali iziureti kostiumu ir apdailos kokybe (neprabange) bei nematai vienu metu viso vaizdo, lyg galerijoj prikises nosi prie pat didziulinio paveixlo. Be to rizikuoji, kad storas didelis (jumoristinius vaidmenis atliekantis) transvestitas tave uz rankos isves ant scenos, paprasys pasokti, pabuciuoti ir duos uz tai dermantinini ridikiuli, su uzrasu “Alcazar”, kuri naudoju dabar kaip kosmetine. Bet apie tai gal ir neverta mineti.
Galima eiti i spa. Tailande yra didziausia spa/masazu salonu koncentracija, kuria man pasaulyje teko matyt. Tradicinis taju masazas yra atliekamas naudojant kuno svori, tad ir mazulele moteriskaite jus suraitys taip, kad net braskesit. Valanda masazo kainuoja nuo 5 usd masazo zabegalofkej ar net gatvej (pedu masazas), iki 50-100 usd spa salone. Pastaruosiuose aplinka gan daili, taciau dazniausiai garso izoliacija nekokia- eismo triuksmas bus tox pat, tad nezinau ar pastaras pasirinkimas yra good value for money. Zinoma, salone gali uzsisakyti 2-6 valandu, 80-200 usd komplexa, tai tave, ir trins-valys, ir vynios, ir pienuose maudys, ir kaukes viena po kitos teps.
Siek tiek paieskojus, gali surasti koki kitoki bara, pvz vieninteli pub’a. Jis gal kiek brangesnis (2-3 usd alus, 5-9 usd patiekalas), bet porcijos... ooohh... Tai tikrai didziausi fish and chips manimi matyti ever- o jau galvojau, kad Bavarijos niekas neperspjaus porciju dydziuose. Vien zuvies kokie 600 gramu buvo- o kur dar bulviu kalnas.
O atejus i bara, zinoma, galima gerti. Vietinis alus visai neblogas, ypac „Singha“. Stiprus vietiniai gerimai gan nekokie- nors vadinasi dazniausiai viskiumi, bet is tikro skonis kaip romo. Na, kokteiliams puse bedos. Puslitris parduotuvej kainuos apie 3 usd. Populiariausias importuotas gerimas- Johnny Walker. Bare 0,7 butelis kainuos apie 25 usd. Vietinio vyno teko ragauti tik vaisinio- sausas rausvas lycio vaisiu vynas labai skanus. Uzsienietiski- beprotiskai brangus. Gal todel, kad atvezti toli. O gal del 340 proc. importo mokescio.
Jeigu sedesite lauko kavinej kokioje turistu lankomoje vietoje, bukite pasiruose, kad mazdaug kas minute turesite gatves prekeiviui neabejojanciu veidu pareiksti, kad siulomos medines varles ar ko kito tikrai nepirxit. Per specialia grubleta varles statuleles nugara braukiant pagaliuku sklindantis garsas kiek primena varles kurkima. Pastaru garsu 90 proc. prekeiviu bando piknaudziauti, tad visose Tailando turistinese vietose kabo permanentiniai kurkesio debesys. Kas tiesa, prekeiviai siuo atzvilgiu daug “supratingesni”, nei valkataujantys vaikai. Pastarieji atsistos prie pat jusu stalo ir labai gailiomis akimis ziures iki gaus ko nori arba jiems nusibos. Bet jie LABAI kantrus.
*Kin khao angel hair*
Pasaulyje apie taju maista prirasyta daug- dazniausiai labai gerai. Juros gerybes, paukstiena, daug prieskoniu- super. Daug ivairiu vaisiu, naturaliu sulciu. Karsta diena (o jos ten visos tokios) labai malonu is mobiliomis stiklinemis tacankemis ginkluotu gatves prekeiviu nusipirkti gabala supjaustyto salto (laikomo ant ledo) arbuzo, ananaso, papajos ar meliono. Beje vietiniai, gan iskrypusiai, mano galva, prie dedami i burna vaisius megsta mirkyti cili, druskoje ir laimo sultyse. Ar sedint iki puses viesbucio baseino  bare atsigerti is ledo istrauktu naturaliu “orange juice”, papuostu orchidejos ziedu. Pastarosios, kaip ir daugumone Pietryciu Azijos saliu, bus mandarinu, ne apelsinu, sultys. Vieninteliai mano Tailande matyti tikri apelsinai buvo importuoti is Kinijos.
Dazniausiai, prie viso “normalaus maisto” valgomi ryziai. Net pats issireiskimas “eiti valgyti” (“kin khao”) pazodziui reiskia “eiti valgyti ryziu”, tad jei norite ko kito, indikuokite tai pabreztinai. As isimylejau Tom Yam Kung (arba Gung- maciau parasyta ir taip)- astria kreveciu (prawns, ne shrimps), citrinzoles, imbiero ir dar velnias-zino-ko sriuba. Astrumas yra tinkamas, kai valgydamas isprakaituoji. Beje maistas taju siaip megstamas labai astrus- tad farangams gaminamas jis kiek kitox, nei vietiniams, todel taipogi, jei norite patiekalo paragauti tajiskai astriai, indikuokite tai uzsisakydami. Vietiniai, kaip ir pas mus Indonezijoje, visus maistus, isskyrus desertus, valgo vienu metu- uzkandzius, pagrindinius patiekalus, ryzius, sriubas- viska kartu tiekia ant stalo, dedami i lekste po truputi (ar po daug). Valgoma su saukstu ir sakute- tradicinis maistas gaminant supjaustomas mazais vieno kasnio gabaliukais. Beje, puikus budas pazinti vietinius maistus bei kartu apziureti Bangkoka yra atvykus pavakarieniauti plaukiant laivu “karaliu upe”- Chao Praya. Tai labai populiaru ir tarp vietiniu, tad tu dinner cruise laiveliu kasdien plaukia gal kokie 50, kai kurie ir po kelis kartus. Vieni, tai tiesiog restoranu padaliniai, kuriuose sumoki pora baxu ir perki maista is meniu (is anksto). Tad tox pasiplaukiojimas kainuos 10-12 usd, priklausomai nuo edrumo. Bet yra ir brangesni (30-40 usd) specialiai turistams skirti liuksusiniai laivai, su specialiai parinktu meniu, tradiciniais sokiais, gyva muzika ir paaiskinimais kas kur yra zodziu ir rastu. Dazniausiai pats laivas buna ryziu barzos imitacija- kiek primena toki plaukiojanti backiuka. Viena toki uzsakiau is anxto internetu- “Loy Nava- jei kas vaziuosit, tikrai galiu rekomenduoti. Labai mielas airis spjove i savo verslo konsultanto darba, ir pries astuoneta metu persikele gyventi i Tailanda. Pasak jo, paziurejo kaip jo kolegos Niujorke ir Zenevoj mirsta nuo sirdies smugiu ir nutare, kad tai ne jam. Nusipirko laiva ir vezioja turistus, pakeliui pac viska pasakoja prieidamas prie kiekvieno stalo. Be to, velniskai paslaugus, jeigu noresite ko nors ypatingesnio.
Siaip jau, Tailande maistas nelabai brangus- padoresnej svarioj kavinej/bare patiekala gausit uz 4-5 usd, netokiose svariose maisto istaigose ar tiesiog mobiliose virtuvese, kuriu simtai gatvese, 1-2 usd. Zinoma, jei sumanysit pavakarieniauti prabangiam viesbucio Meritus State Tower restorane 64 aukste (mumi gyvenom penkesdesimt penktam- kol lifto sulauki numirti galima), uzkandziai atsieis 15-20, o pagrindiniai patiekalai- 30-50 usd. Siuo atveju Bayoke Sky Tower Hotel 72 aukste esantis all you can eat bufetas su ivairiausiu virtuviu patiekalais bei soft drinkais,- apie 25 usd zmogui,- geresnis pasirinkimas budget traveler norinciam nuzvelgti Bangkoka is auksteliau. Kas tiesa, ir maistas kitox, nei State Toweryje. Tik Sky Tower dirba, atrodo, iki 10 vakaro, tad geriau tikram lietuvaiciui visa diena nevalgyt ir nuvaziuot ten kokia 6 ar 7 vakare, kad atvalgytu savo pinigus, o ne 9 ir po pietu, kaip as sugebejau.
Ir pabaigai- bendra taisykle: jei valgote ne ryzius, tada tai bus makaronai. Jei ne- jus tikrai netailandietis. Ploniausi is visu vadinas angel-hair noodles. Miela.
*Ciuku-ciuku*
Salies viduje keliones nelabai brangios. Lektuvu i viena puse nuskristi i siaure (Chiang Mai, esanti 200 km nuo siaurines sienos) arba i Phuketo sala pietuose bilietas kainuoja apie 80 usd. Kondicionuojamu sedimu traukiniu (apie 12 h) su maitinimu ir kava- vos apie 10 doleriu. Vaizdai vaziuojant i siaure nepasakyciau, kad super ispudingi, bet as gal islepintas Sumatros gamtos- pakeliui pamatysit, ir kalnus, ir dziungles, ir sventoviu, ir miesteliu. Galima pasirinkti naktini “miegama” traukini- kelione neprailgs, o ir sutaupo viebuciui. Tik kad as, protinguolis, visu pirma uzsakiau viesbucius, o po to pradejau transporto ieskotis.
Miestuose gan pigus taxi- isedimo mokestis- 1 usd, o veliau- vos 5 batai (15 us cnt) uz kilometra. Automobiliai nauji, kondicionuojami. Tik sunkiausia yra vairuotoja itikinti, kad ta skaitliuka ijungtu- visi nori susitarti kaina is anksto- dazniausiai, dviguba ar triguba, jei butu su skaitliuku. Ypac is oro uosto ar stoties. Argumentuoja dideliais kamsciais. Tuk-tukai, vietines motociklo pagrindu pagamintos drandulietos, dar pigesni (na cia jau kaip susideresi is anksto) ir gerokai prikolnesni trumpoms kelionems, bet ilgesnem, ypac Bangkoke, nelabai apsimoka- tirstas smogas. Nebent su raspiratorium. Yra dar pigesni taksistai-motociklininkai, bet jie tik stipriu nervu zmonems. Be to, reikia saugoti kelienas- daznam atidauzomos prasilenkiant su nemaloniai kietais objektais. Bet patogiausia, moderniausia ir greiciausia yra vaziuoti metro arba sky train’u- greituoju tramvajum. Per desimt minuciu nuvaziuosit ten, kur su taxi per kamscius grustumetes pora valandu ir sumoketumet 200 batu, kai tuo tarpu skay train dienos bilietas kainuoja vos simta. Beje, svarbiausia- nepamesti bilieto, nes jo reikia iseinant is stoteles- kaip, pvz., Londone. Yra dar autobusai, kuriu bilietas- apie 10 batu (priklausomai kondicionuojamas ar ne ir nuo to i kur vaziuoji), bet ju nebandziau.
I sali atvyxtant, joje pasiliekant ir is jos isvyxtant, lietuvaiciui reikia susimoketi. Priesingai nei visu vakarietisku saliu pilieciams, lietuviai, kartu su broliais latviais, albanais, serbais ir pan. turi nusipirkti viza. Ir priesingai nei Turkijoj, kur pakisi pinigus, o tau ciaukstelna stampuka i pasa, cia reikia uzpildyt anketa, tureti pora nuotrauku, kuriu atskridus pasidaryti nera kur, ir tuxtanti batu, kuriu atvykus issikeisti irgi nera kur. Kas tiesa, galima sumoketi 30 usd, kuriu rinkos kaina apie 1150 batu. Kur eina skirtumas geriau nesiklausinekit. Tada jie tikrina per kompus ar nesat prisidirbes. Jeigu nesat ir keliaujat vienas ar nedidele grupe/seima, turite sansu pasa su viza ir stampleriu isegta atvykimo kortele (turit ja tureti viso buvimo metu) gausit per 5 ar 10 minuciu. Jei keliausit su 20 zmoniu grupe, viskas gali uztrukti ir daugiau nei valanda. Viza isduodama dviem savaitem ir neilgiau. Tad jei ruosiates buti ilgiau, reikes viza pratesti imigracijos tarnyboje (300 batu uz diena) arba padaryti taip, kaip as ir simtai kitu turistu vizos pasibaigimo metu esanciais salies siaureje. Nusiperki turistine kelione i Aukso trikampi- teritorija, kur susieina Tailando, Birmos ir Laoso sienos, garsejanti opijumo gamyba. Pereini Tailando siena ir nuzingsniuoji tiltu iki Birmos, save vadinancios Myanmaru. Tai, kad Lietuva su sia karines chuntos valdoma valstybe neturi diplomatiniu santykiu Birmos pasienyje niekam nerupi. O rupi tavo 5 usd. Uz juos gauni du stampukus i pasa- atvykai i Birma ir isvykai is jos. Ir zingsniuoji per tilta atgal, kur vel pildai anketa, pridedi nuotraukas, moki 1000 batu ir gauni nauja dvieju savaiciu Tailando viza. Tiesa, pries tai atstovi ilga tokiu pat „aplankiusiu Birma“ eile. Ir reikia nepamirsti, kad 500 batu reikes dar sumoketi isvyxtant- atseit oro uosto mokestis. Taciau tai bene vieninteliai pinigai, kuriu jums prireix isskrendant. Bangkoko oro uosto duty free yra brangiausias pasaulyje- bent jau man taip pasirode. Kainos toms pacioms prekems mieste- 2-5, o alui- 9-11 kartu mazesnes mieste, nei tajam tajiskam duty free.
Beje, jei Auksiniam trikampyje yra laiko, uz 8 usd motorine... hm... kanoja galima nuplaukti per upe i Laosa. Tai lyg ir sala, priklausanti Laosui, kur vietiniams leidziama daryti versliuka, o formaliu jokiu atvykimo proceduru/vizu nera. Uz baxa tau duoda toki lapeli welcome to LDPR (democratic peoples republic- komunistai jie) ne i pasa neziureje ir tiek. Ten gali apsipirkti duty free, issiusti atviruka su Laoso pasto zenklu, nemokamai paragauti ir brangiai nusipirkti „cobra whiskey“- vietinio pilstuko, ispilstyto i Henessey konjako butelius su isgrusta i vidu kobra ar isigyti opijumo rukymo pypke.
*Nedarai*
Beje, nors truputi didesnis narkotiku kiekis (kelios dozes) Tailande baudziamas mirtimi- geriau su tokio pobudzio pramogomis neprasideti. „Beach“, su Leo DiCaprio, kaip tik apie tai.
Tailandas- parlamentine monarchija, kurioje parlamentas turi mazai galiu, o karalius, siuo atveju- Rama IX-asis, turi ju daug. Tailandieciai dievina savo karaliu ir viska karaliska ir ne nezinau, jo ar Budos atvaizdu gali pamatyti daugiau- tukstanciai ju ant namu, pakelese ir ant sienu. Tad, kaip suprantat, i visa sita reikala jie ziuri itin rimtai, ir nera linke toleruoti jokiu sarkazmu pastaru klausimu. Todel atvykeliams siuloma susilaikyti nuo bet kokiu juokeliu apie atlepusias ausis ar apie atvaizdus kazkokios astuonesdesimtmetes mociutes (gal karaliene motina?) su paradine karine uniforma, medaliais ir juostomis.
Sortai, maikutes be rankoviu ir sandalai yra laikomi nepadoriais, tad nors galite drasiai su jais vaikscioti tarp zmoniu, bet i sventyklas taip nueje izeisite tikinciuosius, o i Didziuosius rumus jusu tiesiog neileis apsauga.
Liesti kieno nors galva laikoma paciu rimciausiu izeidimu, nes galva laikoma “sventa” (pedos, savo ruoztu, laikomos “purvinomis”- ant stalo nesikraukit). Tad jei narkotiku pilnomis kisenemis, apsirenges pagal paskutine Plateliu papludymio mada susitixite Tailando karaliu su mama ir spirsit jiems i galvas- gero, greiciausiai, nelauk.
*Padarai*
Daug ziurkiu. Gatvese, turguose, kavinese. Riebios ir greitos. Chiang Mai centre yra kanalai sudarantys kvardata. Tad be ziurkiu, smirinejanciu visur, yra dar uodu. Dziungles gausingos kobromis. Beje, lieciant ja ranka jausmas visai kaip butu gumine. Svarbu tik galvos nepaleisti- tas padaras nervuotas. Visa kita- pakenciama. Ypac sunys. Absoliuciai tingus, visiskai acipute ir be kokio judesio gulintys gatvese, kavinese, partuotuvese. Beje, labai purvini- pagloscius rankos literally buvo juodos. Na ir zinoma- drambliai. Nuvaziavus jais pajodineti po kalnus paaiskejo, kad dramblys- absoliutus smalizius. Cukrasvendres ir bananus gali cmaukti nors ir visa diena. Tik duok- prisisiurbs su straubliu, i burna hop ir jau vel nosgali tiesia. Ir jojant jie labai juokingai per kojas ausimis dauzo. Siaip, turiu pripazinti, prijaukintas dramblys ypatingos zavumos gyvunas.
*Happy new year*
Gan keista atvykus sausio 16 d. rasti visa miesta ispuosta „happy new year“ uzrasais. Tik paskui susisgribau, jog kalba apie kinietiskus (menulio kalendoriaus) naujuosius, kurie buvo sausio dvimastunta. Tai gan didele svente situose krastuose su petardomis, gatves vaidinimais alias sokantys drakonai ir tt.- Bangkoke yra didziausias Chinatown’as uz Kinijos ribu. Bet tiesa pasakius taip normaliai sudalyvauti ir i viska sekmingai isigilinti nepavyko- pritruko laiko (ir pastangu). Be to, tai gan seimynine svente savo esme- kaip mes per Kaledas, tradiciskai issibarsciusi kinieciu seima susirenka kartu vakarienes, keiciasi dovanomis, etc.
*Dainuskos*
Geriausias tailandiecio draugas yra karaoke. Dainuojama visur. Traukia ir senas, ir jaunas. Gerai, kad dazniausiai tai vyxta uz sandariu uzdaru duru- karaoke kabinose. Pastaros buna ir vienisos, gan mazos- gal vos pora zmoniu ispraustum, stovincios kad ir supermarkete. Buna gi ir didziuliniu karaoke komplexu banku ir tarptautiniu korporaciju kvartaluose su daugeliu desimciu kabinu, moderne iranga (galima pasirinkti angliska meniu ir vakarietiska muzika) ar uzsisakyti gerimu ir karstu patiekalu. Viliojant klienta taikomos nuolaidos “paketams” (promotion package)- pvz “dvi valandos karaokes ir butelis viskio”- 30 usd. Motley Crue repertuara suradau prie “female artists” ties raide M.
*Shopisimasis/pinigaleidis*
Prekiu labai daug, bet asortimentas gan ribotas- populiariausias prekes (rubus, aksesuarus, papuosalus, suvenyrus) rasit pietuose ir siaurej, brangiose parduotuvese ir pas gatves prekeivius. Zinoma, priklausomai nuo vietos, skirsis ir kainos. Norint surasti ka originalesnio, tex pasivargint arba pakratyti pinigine. Kita vertus Lietuvoje daug kas atrodytu orginalesniu vien todel, kad parvezta is ten. Tad jei per daug nekvarsini sau galvos, kad is keliones parsivesi ka i visa kita pasauli parziveza tuxtanciai turistu kasdien, tad tos pasiulos vienoduma gal visai net ir i nauda- gali neblogai nusidereti, nes jei jums neparduos prekes uz norima kaina, galesit tiesiog nueti pas kita, uz desimt metru esanti prekeivi. Jeigu kantrybes turit daugiau nei pinigu, vis tiek kas nors aciras, parduosiantis preke gal vos uz dviguba kaina, palyginus su ta, kuria moketu vietinis, o ne uz pvz., sesiguba, kurios paprasoma visu pirma. Kaip pavyzdi pasakysiu kad uzejau i parduotuve, apziurejau arbatinuka su puodeliu pora, pasiklausiau kainos (Lietuvoje arbatos parduotuves uz tokius komplektus nemirxedami plesia po 4-6 simtus) ir isejau, nes komplektas man is tikruju visai nepatiko. Tai per tas 15 ar 20 sekundziu, nuo kainos pasiklausimo iki galutinio isejimo komplektas “atpigo” nuo 1600 iki 400 batu man nepasakius ne zodzio. Manau, norint buvo galima susitart del 200-250. Be to, derybos su tajais daug draugiskesnes ir jaukesnes, nei su arabais ar turkais.
Didziausi turgus Bangkoke vyxta savaitgaliais, o zinomiausias ju- Chatuchak weekend market. Sky traino ir metro stoteles visai greta. Jei ruosites apvaikscioti viska nuosirdziai- atvaziuokit kiek po septyniu ryte ir skirkit tam visa pusdieni- mano tikejimasis speti apsiuostyt per tris valandas buvo aiskiai naivus. Turgus suskirstytas pagal prekiu paskirti- vienoje dalyje rubai, kitoje suvenyrai, trecioje meno dirbiniai, ketvirtoje gyvunai ir tt. Be to visi koridoriukai, kuriais cia vaikstoma (mazdaug dvieju zmoniu plocio- avalyne paliekanti atvirus koju pirstus nerekomenduojama), sunumeruoti kazi kokiu paslaptingu budu- taip iki galo ir neperpratau sistemos. Tad karta nuejus nuo prekes, sugrizti ir nusipirkti ja gali buti sunkoka.
Kita vieta apsipirkti yra Khaosan road’as pacioj Bangkoko sirdy, netoli Didziuju rumu ir Emerald Bhudda sventoves- labiausiai lankomu turistu atrakciju. Khaosan road’as, kokiu triju simtu metru gatvele, vadinamas “backpackers paradise”- jaunimas is viso pasaulio su savo didziulinem kuprinem ir lengvom piniginem suvaziaves i Bangkoka pasitusint, gyvena butent cia. Visas Khaosan road’as su mirijadu aplinkiniu kiseniniu gatveliu sudaro viena dideli pigiu viesbuciu, baru ir milijono parduotuvyciu kompleksa pulsuojanti visa para, ypac vakarais. Plius dar simtai gatves prekeiviu. Pigiausi kambariai cia tekainuoja po kokius 4-5 usd, o kondicionuojama svaru kambari su atskira vonia/tualetu ir televizoriumi bei pusryciais galit gauti jau nuo 12-15 usd. Pamenu, internete maciau vienas viesbutis siule dvieju tipu kambarius- “with private bathroom” (brangesni) ir “with private balcony” (pigesni). Zinoma, apdaila tokiam viesbutyje, aptarnavimas ir visa kita, kas susije su kokybe, bus kiek kitokie, nei 40-60 usd kainuojanciuose 3-4 zvaigzduciu viesbuciuose, kurie, savo ruoztu, bus visai kitoje svorio kategorijoje, nei ju 5 zvaigzduciu, >100 usd, “kolegos”. Kita vertus, uz mazdaug ta pacia suma, didele ar maza, galima gauti du labai skirtingus viesbucius. Taip Bangkoke mazdaug vienodai kainavo mazas kambarelis, kuriame nusimetus kuprines vos buvo galima praeiti ir triju kambariu penthouso apartamentas su pora voniu, pora balkonu ir trim televizoriais bei virtuve su indais ir iranga. Tik skirtumas tas, kad mazasis buvo visiskai naujas, irengtas stilingo dizainerio racionaliai ir dailiai isnaudojant kiekviena erdve ir su labai maloniu ir paslaugiu personalu, o didysis buvo senas, aptriuses, prarukytas, byrantis ir angliskai susikalbet jame sekesi gan sudetingai. Be to, ir jo pavadinimas kazkox netox- “Ebina house”. Tad jei jums svarbu kaip ir kur nakvoti- rasti laiko prisest prie interneto ir panarsyt valandele-kita gal ir nera blogiausia mintimi.
Kaip, matyt, ir visur kitur pasaulyje, gidai ar ju firmos, gauna tam tikra piniga, uz tai, kad jus atsirastumet butent toje krautuveje ar valgytumet butent tame restorane. Kaip taisykle, tokios vietos brangesnes. Be to, Tailando ypatumu siame kontexte yra “kalnu genciu lankymas”. Dazna exkursija siaurineje salies dalyje turi savyje kokios nors genties aplankyma, o kai kurios vien tik is to lankymo ir susideda. Taciau vietoj (tiketosi?) primytivaus kalnieciu gyvenimo dievo uzmirstame kaime, jus greiciausiai pamatysit prekystalius ir isdeliotas absoliuciai tas pacias prekes, kaip ir visur kitur. Na, gal koki viena kita (dazniausiai- visiskai lieva) rankdarbi galima rasti. Ir zinoma, viskas gerokai brangiau. Tad pirkti ten apsimoka tik jei norisi prisiminimo is tos konkrecios vietos- pvz., ilgakakliu moteru kaimo, kur moteriskems ant kaklo kasmet po kelis ziedus varinius uzmauna iki ju 25-28 susidaro. Vaizdas turistinis, istirazuotas ir pavalkiotas, bet vis tiek gan ispudingas, isimintinas ir stebinantis.
Kaip ir visa taju salis.

2006-02-23
Nutariau, jog jei neparasysiu siandien, tai jau nebepridesiu prie sios istorijos ne zodzio. O jei siandien ka surasysiu, tai lyg ir dar turetu buti nepabaiga. Kuo ilgiau nerasai, tuo daugiau randi pateisinimu to nedaryti ir toliau. Tuo maziau pameni, ka jau apipasakojai, o ko dar ne- esu nutares, kad visa pasakojima in corpore skaitysiu tik grizes. Tad viena vertus uzrasu knyguteje dula dar nemazai neaprasytu pastabu. Kita gi, visa tai kazkaip pulsuoja eklektika- padrikus zodzius skirtinguose knygutes lapuose isvedziotus blogu keliu vaziuojancio vistarascio piliecio raidemis skiria dienos, savaites ir menesiai. Skiria skirtingos patirtys, nuotaikos, nuostabos. Tad tolimesnio texto bloga stiliu ir galimus pasikartojimus su anxciau aprasytu mano pasauliu kelioneje suverciu ilgai pertraukai, nuovargiui, karsciui, Landzbergiui ir rusams. O visa kalte tenkancia man begediskai teisinu tuo, kad cia tik pastabos keliones parastese, tik isplestine uzrasu knygute, skirta pensijiniu murmuaru svarasciui.
Informacija yra vienu pagrindiniu zmogaus poreikiu, tapusiu mums vos ne tokiu pat svarbiu, kaip jo fiziologiniai broliai. Noredami to ar ne, kiekviena diena suslamsciam i save informacinius krioklius, savom apimtim prilygstancius primityviu bendruomeniu menesio (5 metu?) dozei, apsilaizom ir dar nakciai TV pulteli pamaigom. Todel patekes i kita informacine erdve, i visuomene be interneto, TV, FM radijo stociu, laikrasciu, GSM/laidiniu telefonu, staiga acitokejes pre-reklamos pasauly, jautiesi gan keistai- pvz., lyg zemuogiu zele bristum i Saaremaa sala vejuota ketvirtadienio nakti.
Zinoma, kiek hiperbolizuoju,- kas desimto namo valdas puosia satelito lekste (kurios tris kart didesnes, nei esam prate Lietuvoj), daznas turi trumpuju bangu radijo imtuva, yra net desimties kilometru actumu kelias valandas transliuojanti vietiniu reikalu fm stotis, dazniau veikia, nei neveikia CDME telefono rysys, paste galima gauti mazdaug savaites senumo nacionalines spaudos, o pas rimtesnius uzsienietiskus darbdavius (kad ir pas mus) vietinis personalas gauna galimybe pasitikrinti savo e-pasta ir narsteleti naujienas. Bet naudojasi siuomi tik labai maza visuomenes dalis, o ir toji, palyginus, gerokai menkesne apimtimi, nei tautenas-buras.
Taciau moderniu informacijos perdavimo priemoniu nebuvimas nepanaikina zmogaus poreikio ir pomegio zinoti. Pagrinde, zinoma, visos naujienos keliauja per “the word of mouth”- zmones dienu dienas sedi prie kelio, “kavinese” ar kitose naturaliose susiburimu vietose, pvz., prie keltu ar sventyklu, ir nieko daugiau neveikia, kaip stebi pasauli ir kalbasi. Veliau, matyt, pasakoja ka mate kaimynams, o tie skleidzia zinia toliau.
Tokie ziniu keliones marsrutai nelabai tenkina norinciuosius per apibrezta laiko tarpa pravesti kokia informacine kampanija- net jei jau kas imasi sava zinia perduodamas visuomenei daug vazineti ir pasakoti, pasakoti, pasakoti, i trecias lupas ankstesnis turinys apauga asmeniniais pagrazinimais ir misinterpretacijomis, o viskas uztrunka gerokai ilgiau, nei noretusi.
Vienintele abstraktesne iseitimi lieka stendai-plakatai ir transparantai (banners). Pastaruju cia tiesiog simtai- net mazu kaimiuksciu namai kas antras transparantuotas. Apie taika, valstybes vientisuma, mobiliuosius telefonus, naujas ID korteles, sveikata, zuvies kaina, moteru moralu elgesi, NGO nuopelnus, renginius, sventes/sveikinimus, artejancius svarbius susitikimus ar radijo laidas- viskas transparantuose. Tokios gausos musu tevyne nemate ne brandziausio socializmo laikotarpiu. Geriausiais, beje, laikomi tie, kuriuose daugiausia spalvu ir zodziu.
Nuomojamu vizualines komercines reklamos stendu nera- jei jau kas stenda pastato, tai ilgam- daznai gali pastebeti pries pusmeti buvusiu koncertu ar kokiu kitu renginiu “anonsus”, betrupancius pakelese. Piesiami stendai (ir visu prekybos tasku iskabos) dazniausiai ranka. Tokia geru pazymiu uz pasiekimus dailes srityje mokykloje (dar?) neciupinejusia ranka. Ostapas Benderis savo tapymo talentams atskleisti pasirinko aiskiai ne ta sali. Kaip ten bebutu, turiu pastebeti, kad ir po visiskai pavirsutiniskos sio fenomeno analizes turetume pripazinti, jog tai tera tik gerai matoma daug fundamentalesnio povandeninio aisbergo virsunele. Eidami siuo keliu anksciau ar veliau turesime susidurti su esminiais klausimais apie kokybes, demesio detalems ir estetikos vieta sios visuomenes vertybiu skaleje, ko daryti nesiruosiu. O beje, teoriskai, tokioje skaleje gali buti neigiami skaiciai?
Idomia stendu atmaina yra pagamintieji is geliu ziedu. Tokie pat eklektiski, su daug sunkiai iskaitomu zodziu, dar ryskesni ir pilnumoje is ziedu- visas fonas, raides, ar net siokie tokie piesiniai. Ypatingai naudojama informuoti apie vestuves, bet tinka kitoms asmeninems/valstybinems/religi nems sventems, konferencijoms ir pan. Gali buti isstatomas vienas tox stendas (pvz., prie vestuvininku namu), bet dazniausiai siems geliu plakatams yra mieste skiriamos tam tikros specialios vietos, tad ju galima iskart pamatyti tris, penkis ar desimt. Grozio savoka, kaip subjektyve, palixiu neaptarta, bet idomu tikrai. Manau, jie ganetinai brangus, tad Acehje maciau tokiu tik sostineje, bet nemazai ju buna aplankytuose didesniuose Pietryciu Azijos miestuose. Teko girdeti, kad Indijoje sis... dalykas... taipogi prigijes.
Kaip ir visame pasaulyje, prie namo kabancios raudonos veliavos nieko doro nereiskia ir cia. Tik skirtumas tas, kad uzeje i toki nama Acehje, jus rasite ne komunistuojancia banda svonderiu, himnus giedancia, o gedula. Musulmonai kaip taisykle laidojami mirties diena, po kokiu trejetos valandu. Tad tuose krastuose, kur yra gedulo, pakasynu ir panasaus tipo tradicijos, visos jos atiekamos jau po laidotuviu. Beje, siuo atveju “veliava”- gan santykine savoka,- dazniausiai naudojama tai, kas patenka po ranka. Tai gali buti ir skuduras, ir didesne medziagos skiaute, ir net plastikini maiseli teko matyti.
Zinoma, svarbiausiu komunikaciniu elementu, paminetinu vel ir vel, yra kalba. Deja taip ir neprisiruosiau nors kiek rimciau uzsiimti jos moxlais- ir nuovargis, ir motyvacijos stoka padare savo, tad zinios ir sustojo ties “tete- kose, mama- kala” lygmeniu. Apie kalbos idomybes jau esu kiek rases anxciau. Is paskutiniu metu suzinotu zodziu paminesiu gan zavu, reiskianti “zmona”- “isteri”. Taikliai, ne? Na kam nors vis tiek taikliai. Kitas atradimas keliais mastymo zingsniais priverte mintis pasisukti apie lietuvius- ju kilme ir misija pasaulyje. Kaip esu rases, kalba buitiniu lygmeniu yra gan paprasta. Beje, sunormuota (o realiai, tai sukurta, panaudojant kelis dialektus) ji buvo tik pries Antraji Pasaulini kara olandu kolonizatoriu lingvistu.
Taip zmogaus tautybe yra isreiskiama zodi “zmogus” (“orang”) pridedant prie valstybes pavadinimo- orang Amerika, orang Perancis (prancuzas), orang Yunani (graikas), orang Tionghoa (kinietis), orang Suedia, orang Belanda (olandas). Kadangi kartoti viena ir ta pati po desimt kartu per diena gan nusibosta, juolab, kaskart istarus orang Lituania nepasakyciau, jog sutinku supratusius veidus, kartais, nelabai formaliuose pokalbiuose juokauju, kad esu is lietaus salies (salis-“negara”). Problemos su tuo dvi. Pirma, lietus yra “hujan”. Taigi saya dari negara hujan, saya orang hujan. Lyg butu maza, angliskai normaliausias vertimas, skamba “rainman”, kas prisiminus to paties vardo filme Dustino Hoffmano vaidinta nepilnaproti, vercia susimastyti- tai kokie gi mes, lietuviai, hujan zmones, rainmanai?
Bet bendrauti reikia pradeti nuo pasisveikinimo. Net ir velyva nakti sutiktas lietuvis dazniausiai besisveikindamas sakys “Labas vakaras”, nei :Laba naktis”, tad praktikoje turime trys paros etapus, pagal kuriuos sveikinames- ryta, diena ir vakara. Cia para dalinama i septynes dalis- ankstyva ryta, ryta, diena, popiete, vakara, velyva vakara ir nakti, kuriu kiekvienas, zinoma, turi sava pasveikinimo forma. Analogiskai nusakomas laikas- “11 valandu velyvo vakaro”, “6 valanda anxtyvo ryto”, tad reikia neziopsoti, jei pvz., tariesi po savaites susitikti. Su pasveikinimu gi nesumaisymu si karta pagalbos ranka tiesia islamas- tradicinis universalus taikos palinkejimas “salam aliekum” cia taipogi placiai paplites. Su pastaruoju, beje, yra gan neiprastas ir man pakankamai zavus dalykas. O tixliau su tradiciniu atsakymu “aleikum salam”,- jei sveikinates su grupe zmoniu, nesvarbu gatveje ar is kalbetojo tribunos vietiniam (apskrities) parlamente, tiketina, kad po jusu “salam aleikum” jums atsakys visi choru. Ir taip su kiekvienu kalbetoju. Tiesa pasakius gan keistai atrodo, kai kox simtas zmoniu kas kelias minutes (jei kalbetoju daug), jaucia pareiga atsakyti naujai pradejusiam oratoriui, nepriklausomai nuo to, antras ar dvidesimt antras jis kalbetojas.
Dar besisveikinant yra paprotys, kuris man istrigo, tad uzsimirses Lietuvoj greiciausiai ne pac to nejausdamas kazka nustebinsiu- dazniausiai besisveikinant cia spaudziama ranka, kuri veliau pridedama prie sirdies, taip parodant pagarba ir gerus ketinimus.
Zinoma, Bahasa Indonesia, kaip ir kitose kalbose, yra fraziu, verciamu nepazodziui. Stai vakare su jumis besisvekinantis gali paklausti ar jau maudeisi- „sudah mandi belum?“. Si fraze naudojama kiek analogiskai, kaip angliskas how do you do, ir reiskia labiau labas, nei isreiskia itarima jusu kvapu. Tiesiog cia iprasta maudytis bent du kart per diena, tad is to ir kilo sis klausimas.
Viena pirmuju, jei ne pati pirmoji fraze, kuria cia pramoxti, yra “terima kasih”, is esmes reiskainti „aciu“. Taciau tik neseniai suzinojau, kad pazodziui tai “gaunu meile”. Isejus pasivaikscioti ir pakviepuoti grynu oru (tai reiskia vaikstote ne miesto ribose), sakoma, kad jus „makan angin“- valgote veja“.
Beje, vaikstant ar bunant namie jusu nosi gali raityti ne tik ivairaus baisumo autotransporto ismetamuju duju koncentracija, bet ir deginamu siuksliu aromatai. Siuksliu deginimas yra vienintele man matyta atlieku tvarkymo forma. Kai jusu budejimo metu keli kaimynai susikooperuoja ir nutaria sudeginti ta kruva, i kuria jie menesi verte siuksles uz savo vartu, iskaitant visa plastika, jusu laukia miela popiete besiviliant, kad atrodo nematete ismestu padangu. Visu kitu, „neasmeniniu“ siuksliu, t.y. nesuverstu salia namo jo gyventoju,- gatvese, pakelese, maitinimo vietose, valstybes istaigose ir prie ju, etc. man renkant matyti neteko. Sumatroje yra pati graziausia gamta, kuria maciau savo gyvenime apkeliaves nemazai desimciu valstybiu. Ir pagarbiai letena prie sirdies pridejus, niekur kitur pasaulyje as nesutikau taip savo zeme tersianciu ir niokojanciu zmoniu.