Jos kūriniai buvo nuostabūs.

Tik prisilietus prie švaraus lapo ji paberdavo aibę kūrybos perlų. Ji rašė negailėdama savęs, virtuoziškai šoko popieriaus paviršiumi vos prisiliesdama, palikdama ten savo liūdesį ir džiaugsmą, troškimus ir neišsipildžiusias svajones. Jos svajonė buvo tapti įžymia rašytoja, parašyti kelių šimtų lapų romaną, kurį skaitydamos alptų jautrios sielos.

Ir vieną dieną viskas baigėsi. Baigėsi tik įpusėjus jos didingiausią kūrinį. Ji paprasčiausiai buvo išmesta į šiukšlyną. Ji – iki paskutinio lašo išrašyta šratinuko širdelė.