Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




nionea
nionea
autoriaus id: 31451
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2021-03-13 23:37
Rašykas nuo: 2008-01-22 20:20
Paliko komentarų: 4
Mėgstamiausiuose: 0
 
Gyvename masinės komunikacijos ir žlugusių tarpasmeninių ryšių  amžiuje. Apie išnykusius normalius  žmogiškus  santykius net neverta kalbėti – visi skuba, bėga: ,,Atsiprašau, susimatysim kada , dabar visai neturiu laiko“ ,– turbūt ne vienas yra girdėjęs panašų visai netyčia gatvėje sutikto draugo pareiškimą.  Iš kitos pusės – argi tai kelia nuostabą? Anaiptol!  Juk kiekvienas puikiai suvokiame, jog,  grįžus namo po sunkios darbo dienos, patogiai įsitaisius minkštame krėsle, kur kas lengviau su draugu pabendrauti facebook‘e, ,,palaikinti“ jo BŪSENĄ ar susipažinti su naujais be galo svarbiais (? – turbūt jie tikrai svarbūs, jeigu jaučiamas nenumaldomas poreikis visa tai paviešinti , IŠviešinti ir, drįstu teigti, tokiu būdu gan stipriai suvulgarinti) gyvenimo įvykiais. Taip, XXI – ojo amžiaus žmogų (apie kokį tik bekalbėtume:  racionalistą ar viskuo pertekusį ( tik ne dvasinėmis vertybėmis!),  rinkos ekonomikos ,,sudarkytą“ materialistą, prie bet kokių egzistencijos sąlygų prisitaikiusį oportunistą ir t.t.) užvaldė medijos, kasdienę, tikrąją ir nesuvaidintą realybę palikdamos, kaip pastebėjo ,,ŽAS‘ai“, už elekroninio stiklo...
Stebėtis tuo ar aikčioti iš nuostabos šiandien niekas net nebando -  tokia jau tad nūdienos realybė: žaibišku greičiu plintanti informacija, masinės komunikacijos priemonės, viešieji ryšiai, patyliukais uzurpuojantys ir tiesiogiai valdantys ne tik žmogaus mintis, bet ir veiksmus, poelgius.
Kaip žmogui nepasimesti šiose informacijos džiunglėse? Kaip išsaugoti sąžinės nepriklausomybę? Juk, reiktų pastebėti,  nors ir įsivaizduojame turį visas demokratines teises, apsisprendimo laisvę,  išties esame tiesiogiai įtakojami, visapusiškai priklausomi nuo KOMUNIKACIJOS , kuri mus paverčia milžiniško gyvenimo teatro lėlėmis, slėpiningai tampomomis už virvučių... O rasti atsakymą išties sunku – medijos tarytum šaltakraujis grobuonis įsiskverbia į giliausias asmenybės savivokos kerteles, eilinį visuomenės veikėją priversdamos jaustis mažytėmis muselėmis voro tinkle...
Turbūt ne veltui ir žurnalistikos mokslų daktarė Aurelija Juodytė, diskutuodama apie šiandieninę informacijos sklaidą,  yra liūdnai konstatavusi: ,, Šiandien žurnalistas nebėra kūrėjas. Informacijos srautas toks didelis, kad reikia tiesiog spėti atrinkti ir pateikti tai, kas visuomenei aktualu...“
Kuo visa tai susiję su manimi? Hmm..Jei neminėsime fakto, jog jau nuo ankstyvos paauglystės svajojau tapti tos nepakartojamos specialybės – ŽURNALISTIKOS – atstove, nepraleisdavau pro akis nei vieno reikšmingesnio kultūrinės/politinės/istorinės tematikos straipsnio vietinės ar respublikinės žiniasklaidos baruose, o Audrės Kudabienės ,,Srovės“ man buvo nelyginant malda prieš miegą..,matyt, niekuo...
Tačiau! Tačiau!,- susimąstau ir norisi išrėkti: ,aš dar TIKIU!“.  Esu svajotoja iki ,,kaulų smegenų“ – Vilniaus universitete baigusi istorijos bei žurnalistikos studijas, susidariau savąjį pasaulio vaizdinį. Istorija man patinka. Galiu valandų valandas sklaidyti dešimtmečių senumo  dokumentus, visa savo esybe pasinerti į tuometinius eilinio piliečio ar politiko gyvenimo niuansus, analizuoti istorinius, politinius procesus.
Kita aistra –rašymas.  Rašymas, kai ateina įkvėpimas.  Rašymas bet kur ir bet kada: darbe, slapčia įsijungus WORD‘ą, kai darbdavys nemato...ar pietų metu  ant suglamžytos servetėlės, kuria, žinau, teks mandagiai ,,patapšnoti“  lūpas, kad valgantieji kartu nespėtų susidaryti pernelyg prasto įvaizdžio jauna laikraščio redaktore...
Atrodo, lyg ir turėčiau nurimti: užsiimu tuo, kas man tinka ir patinka, iki kaklo skęstu darbuose, kurie man pačiai labiau asocijuojasi su maloniu laiko leidimu. Visgi, kaip ir minėjau, dar tebenešioju rožinius akinius, dar tikiu, kad gali būti geriau ir tik GERIAU.
Vis dažniau nejučia susimąstau: ,,O kas, jeigu..?“ Jeigu man pavyktų pritaikyti turimas žinias kitoje sferoje? Jei žinočiau bent šiek tiek daugiau...Jei pavyktų ,,prisiliesti“  prie tos masinės KOMUNIKACIJOS kitu kampu. Iš POLITIKOS pusės.
Juk, galų gale, istorija nėra tokia neatsiejama nuo šiandieninės realybės. Dar daugiau, jei prisiminsime vieno filosofo kažkada išreikštą mintį, jog dabarties išvis nėra - tai tik akimirksnis tarp praeities ir ateities, suprasime, jog viskas šiame gyvenime yra be galo susiję. Todėl ir aš šiandien noriu žengti  didelį žingsnį iš ,,būtojo laiko“ link iššūkių kupinos ateities kartu su MEDIJOMIS ir POLITIKA.
Baigdama norėčiau  pacituoti Steve Jobs 2005 m. ištartus žodžius: ,, Laikas šioje žemėje trumpas, tad negyvenkite svetimo gyvenimo. Nepakliūkite į taisyklių spąstus – tai riboja mąstymą. Neleiskite aplinkiniam triukšmui tildyti Jūsų vidinio balso ir, svarbiausia, - turėkite drąsos sekti savo širdimi ir intuicija. Kažkokiu būdu jie visada žino, kur turite eiti. Visa kita yra antraeiliai dalykai“.
Iš visos širdies tuo tikiu ir nenuilsdama iriuosi gyvenime upe.  Protarpiais tokia sraunia, o kartais – ramiai tyvuliuojančia, palengva nešančia į intriguojančią (ir tuo žavinčią) nežinomybę.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...