Lemties akivaizdoj

Kai drėksta rankos, o širdis virpa tarytum jaunos paukštės plazdantys sparnai, nejučia imu mąstyti: kas aš, koks manasis gyvenimo tikslas, kokia mano, kaip laikino būties svečio, paskirtis? Tokiu metu as stipriai suimu save į rankas ir kartoju:,, Juk gimiau ne veltui, tad ir paimti iš šios ašarų pakalnės, kaip sakė S. Bučinskaitė-Nėris, turiu maksimaliai daug…“Aš-egoistė? Teigti, kad taip, būtų gan taiklu, o primitinai sau meluoti, kad esu viena iš daugelio-saldu ir banalu…
Klausimas, kas yra gyvenimas, mane glumina. Nesuprantu, o gal tiesiog nenoriu ir neturiu jėgų suvokti žmonių, kurie gyvenimą sieja su nauja,, Versace“ rankine ar,, Armani‘‘ bateliais…Materializmas ir blizgučių poreikis. Masinis išsigimimas, rinkos sudarkyta moralinių vertybių skalė-visa tai primena šiandieninio egzistencijos tarno ligos simptomus. Taip, vartoju sąvoką,, egzistencija“. O kaip kitaip galėčiau pavadinti gyvenimą be dvasios, amoralumą ir savęs niekinimą? Sunku pripažinti, tačiau akivaizdu, kad vis dažniau sąžiningą, atsidavusį ir mylintį žmogų rasti sunkiau nei adatą šieno kupetoj…Paradoksalu, bet kaip tik daugelis karjeristų, pamišusių dėl vartojimo rinkos, idealizuoja šiltus santykius šeimoje, laisvalaikį kartu, rytinę kavą su pienu ir karštą kiaušinienę žvilgančioje porceliano lėkštėje, kai, tuo tarpu, visa tai grindžiama tik turto idėja. Didelės meilės, sąžiningumo ir atsidavinmo, deja, jų dvasinio gyvenimo klystkeliuose su žiburiu nerasi…Padorumas, o gal, vertėtų sakyti, padorumo imitacija čia vaidina beprecendentinį vaidmenį, atlieka rinkos tarnaitės pareigas. Na, ką gi, reikia kažkaip,, suktis“, ir nieko čia nebepakeisi. Belieka tik konstatuoti skaudų faktą-visuomenė išsigimsta. Ši liga, pasireiškianti vienas kito ir savęs vartojimo principu, progresuoja greitai ir skaudžiai.
Kas liečia mane, pripažįstu, esu žmogus su savais trūkumais ir privalumais. Visgi vieną dalyką suprantu: kad išliktume vieninga tauta, pasižyminti tolerancija, supratimu, turime, visų pirmiausia, pakankamai gerbti save ir aplinkinius, mylėti gyvenimą ne viskuo pertekusio materialisto akimis, o žmogaus, mokančio džiaugtis akimirkos grožiu, žavėtis kadienybės dovanotais mielai paprastais dalykais.
Lemiamas gyvenimo kelio pasirinkimas, savęs suvokimas kiekvienam pagal poreikius. Aš tik rašau. Jūs vertinate.