Be pavadinimo

O kartus jausmų likime,
tu įskaudinai mane,
kaip šiandien jausmai užgimę,
taip rytoj jų nebėra...

O juk aš tik prašalaitė,
pasiklydusi gyvenimo kely,
tad parodyk man tą laimę,
svaigulingų šokių ūžesy..

Tau tik tau aš dedikuoju
šias eiles pavienius žodelius,
be tavęs gyventi aš nenoriu
ir pasaulis be tavęs pražus...

Bet kur tu bėgi?
Kur skubi per audrą, lietų?
Kur sustosi tu šiandien?
Be tavęs kas dar mane mylėtų?
neištversiu šito aš vis vien...

Nes tu žinai: nesu atlapaširdė,
sėkmės ironiškos nesivaikau,
esu tik tavo meilės egoistė,
dėl tavo žvilgsnio pakvaišau...

Suplėšyk, sudraskyk tu mano aistrą,
sukaustyki grandinėmis storom,
nes nepatyrusi mana mintis apkvaista,
išvydusi, kaip vėl žaidi trapiom gyvenimo stygom...


Užrakink tą šiltą jausmą,
o raktą tu paslėpk savoj širdy,
ir eisiu aš per šiurpų skausmą,
nes nėr man vietos jau seniai tavy...

Nerūpi man nei badas, nei karai, nei sarkastiški žmonių žaidimai,
nes be tavęs tai štrichas ir pompastiški, kartoniniai likimai...