Kartais man atrodo, kad pasaulis didele juoda skyle, kuri palaipsniui praryja visus.Taip isigyvename i visas tas rutinas,kad net sunkiai randame laiko pabuti su savim.Na ir kas,kad siandien mano brolio gimtadienis,as vos uzvakar grizau is keliones,mano valentinas darbo reikalais vokietijoj ir valentikes nebuvo.Na ir kas...Sakysit klystu...Del lietaus man pikta...VISAI NE.Tiesiog neramu del to ,kaip greitai pralekia laikas,o tu,Zmogau,taip uzsivertes kazkuo SVARBESNIU,kad nebrangi tu retu akimirku su mylimais zmoguciais,nevertina Vat del ko neramu.Nes as lyg juodoje skyleje,kuri vis pleciasi,o pasaulis eda laika-MANO laika...