Tobulų nebūna arba abiturientės memuarai

Egzaminai! Egzaminai! Dažniausias dvyliktokų girdimas žodis, kartais jau net lendantis per gerklę. Manot labai apsidžiaugiau, kai savo giesmelę (apie tai, kaip reikia dėtis gerus pamatus ateičiai, nepaleisti vadžių ir toliau puikiai elgtis) ėmė giedoti tėvai, mokytojai ir net draugas? Oi, kaip klystat. Niršau, pykau, bet kas iš to?
Sako būna žmonių, kuriems užeina elgesio krizės... Manoji turbūt griausmingai artėjo, tikriausiai kelią ilgai ir sunkiai priekin skynėsi jau labai anksti, bet galbūt aš vis stengiausi ją suvaldyti. Ir štai aš abiturientė. Geras žodis-toks glostantis savimeilę. Ir tada-dzingt! Turbūt visai kaip smegenyse saugoma informacija-naudojama, naudojama, o štai ima ir užsiblokuoja. Kažko nepamenu. Dingsta prisiminimai. Taip nutiko ir man. Pranyko iš minčių visi girdėti pamokymai. Atrodo su laiku subręsti, žmogau. Bet  atsitik tu man taip: kuo toliau, tuo blogiau. Sakot katastrofa? Ne, tiesiog viskas pasikeitė. Mokytis, mokytis, mokytis. Nebeturėjau motyvacijos mokytis. Kaip dingsta rašytojui įkvėpimo deivė, dailininkas netenka savosios mūzos, aš praradau savąją motyvaciją. Regis, ta anksčiau gyvenusi mergina kažkur dingo. Gal ją dar galima prikelti?!
Gyvenimo darbų sąrašas:
Būti gera dukterimi-tėvai turi didžiuotis
Būti gera seserimi-broliui turi atiduoti visą savo laisva laiką
Būti gera mokine-juk ateities pamatus dedamės jau mokykloj
Būti gera drauge-tavimi turi pasitikėti
Būti gera mergina-nori būti suaugusia tai ir būk
Būti gera anūke, gera pussesere, gera krikšto mama, gera kaimyne, gera bendraklase...

Šiandien aš supratau, kad išsisėmiau. Aš tiesiog pavargau būti... būti savimi.
Pavargau vaidinti tobulą. Juk tobulų nebūna...