Eitynes

Raudoname krašte
Už lango pilko
beprasmis karavanas slinko.
Artistai, daktarai ir šiaip... praeiviai.
Skandavo: BRAVO! BIS! BRAVISIMO!
Kvailiai, tie juokdariai vaidino...
Nubėgo vilkas paskui kamuolį,
Iššiepė snukį - pirmyn į laukymę...
Pravirko senas pastatas
Stebėdamas eitynę.
Nuskurę žmonės,
pavargę ir sulysę
nuėjo vidurin smėlynų
Ir, o stebukle, - nejau nenumatyta
krito - nepakilo.
Pajacas juokėsi - jam kas,
Jis dirba.
Senolis pilku purvinu
apsiaustu (apleistas?) lyg paukštis

vienas mirė.