Nekenčiu pavasarių

Skausmingai besiskinančios
kelią į laisvę gėlės,
pro baltą marmurinę sieną
PAVASARIS...

Šlykščiai ryte
(parodykit man kur gražumas)
cypiantys paukšteliai,
atleiskit-čiulbantys savo giesmelę
PAVASARIS...

O kur dar tie aromatai
medžių  žievės, besiskleidžiančių gelių žiedų
ir vėl man atsiduoda pavasariu
ERZINANČIAI...


Nemėgstu pavasarių,
jie manęs- taipogi...
BET mes kasmet susitinkam
ir vis piktesni.


Neapkenčiu to perdėto džiaugsmo
bet jis vistiek aplanko mane
ir vis didejantis...

Nekenčiu pavasarių,
bet jie
NEIŠVENGIAMI...