Zoja, deja, pamačiusi, kad net poetės su poetais vadinami vartotojais, didžiai pasipiktino. Ji pakėlė galvą, pasidėjo priešais save ant stolo ir būtų jau įbedusi savo skvarbų raibuliuojančių akių žvilgsnį, bet prisiminė, kad visos jos akys liko galvoje. Tokios tokelės.