„Kiekvienas žmogus savaip gražus“ U. Zabuilys
jis gerdavo
septyniskart
prieš valgį
jo net klebono šeimininkas
Bolius
nesuvaldė
žiū - imdavo
palinkdavo
prie kokio stalo
išmaukdavo
ne tiktai savo
bet ir Roko
alų
***
tada prabildavo šešiom kalbom iš karto
***
deja,
nebūdavo šalia
nei kokio užsieniečio
nei vertėjų
jo
niekas nesuprato
niekas negirdėjo
jis
mėgo Kafką
šnicelį
o kartais
net Rembrandtą
***
vaikystėje tapydavo šlapiais snargliais ant balto sniego
***
o vakarais
kai saulė puldavo
į šaltą jūros gelmę
rymodavo
ant kito kranto
apaugusio krūmokšniais
ir dūsaudavo
ilgesingai
tartum traukinys
Maskva-Vladivostokas
skaičiuodamas
kaip bėga
valandos
savaitės
metai
***
kažkur giliai širdy jis buvo juvelyras


Gandribalijus








