Zoja Z. asmeniškai Gandribalijui. Iš ciklo „Miestai“

„... iki trisdešimt šešerių metų mes panašūs į tuos, kurie gyvena iš palūkanų“ A. Šopenhaueris
„Ir man taip buvo ... „ - nusprendė Zoja Zabuilytė ir sėdo rašyti

gerai prisimenu Odesą
dar iš anų, sovietinių laikų
(ar pameni Odesos „Černomorecą“?)
klajodavom pajūriu dviese
aš jums nupirkdavau ledų
už dvidešimt kapeikų
tokių rudų
nebūdavo tada dadu
anei baltų varnelių

o jūs išvirdavot žuvienės
atsiųsdavot kvietimą
vakarienei
aš apsigobdavau
balta skara
o jūs paskambindavot
gitara
penkis romansus
tris noktiurnus
ir baladę
baladė būdavo ilga
kol susisukdavo galva

o šiandien nei žuvienės
anei vakarienės
tiktai namai tokie liūdnai pilki
ir rūkas tamsiai pilkas
o gal tai smogas?