kada nors lauksiu lietaus barbenimo
nuostabiai apniukusio dangaus
pranašaujančio nakties tyrumą
kai išnyks šurmulys ir atsėlins tuštuma

tokia tuštuma prieblandos rėmuose
braškių kvapo saldainiai lūpų kampe
aš nesiklaupsiu prieš savo dievą
vis tiek jis mano sukurtas

sutvėriau aš jį būdama trylikos
tada labai troškau juoko
teatre vaidinau eleganciją
o užkulisiuose sutikau KANČIĄ.