Tu

aš bijojau šito laiko suguldyto ant rodyklių
aš bijojau TAVO kūno pakabinto per atstumą
mes kas dieną gėrėm vyną iš nesenkančių saugyklų
Ir dainavom savo dainą apie alkaną artumą

juodo vakaro svaigumas apiplėšė mėnesieną
lyg apgirtusi nuo skausmo TAU žiūrėjau įkandin
o paskui raudonas kraujas nutekėjęs TAVO sienom
įsibrovė man į sielą į sulaužytas akis

TU - prakeiktas mano vardas ir pablūdęs mano kursas
TU - tie akmenys kur guli prie manųjų pelenų
TU - tai visas mano laikas ir bemiegės mano naktys
TU - tai akys kurios žvelgia į raidyną be natų

aš bijojau šito laiko suguldyto ant rodyklių
aš bijojau TAVO pirštų žudančių lėtai mane
kai išsprūsta meilės žodžiai iš buveinių atrakintų
ir panyra jie į širdį tarsi nebyliam kine

jau parametrus pamiršus tebeieškau kaimynysčių
kur TAVE per vieną naktį fėjos prašmatniai pragers
tarsi kelrodis plevena į kurį bet ką mainyčiau -
TU - ir TAVO liūdnas žvilgsnis brėkštant rytui atsivers