Sukritikuotas I (Jūs, vaikučiai, nerašykit, kaip Pauteckas rašo)

Apsidairau...
Žiogai, parvertę tvorą graužia...
Velėja bobos žlugtą vandeny... "
Ir dunda bėgiais juodas traukinys"".
Įsiklausau...
Aplinkui tiktai vėjas... """
Šlepena varlės kojomis po purvą... ""
Liūdnam berže dori strazdai sumigo...
Tik žvaigždės spingsi vakaro danguj. """""
Įsižiūriu...
Atkėblina Žmogus... """"""'
Kur eina jis, kai vėjai krūmuos siaučia?
Kodėl taip daužos jo širdis krūtinėj? """""""
Priguls žmogus...
O jo dvasia nubris dangaus atolais
Ir jis užmirš, kad buvo žmogumi... """"""""



" - kur daugiau žlugtą velėsi, jei ne vandeny,
"" - galėtų būti rausvas, žydras, linksmas, greitas (lygiaverčiai pakaitalai).
"""- lengvas siaubo elementukas.
"""" - kojomis, įsivaizduokit...
"""""- rado vietą miegoti ir spingsėti.
"""""" - susiprato, iš didžiosios raidės parašyta, sureikšminta, ckant.
""""""" - Itin prasmingi klausimai. Kaip autoriui galėjo gimti tokios originalios mintys?
"""""""" - graži ir įprasminta mirties metafora suteikia kūriniui lengvo liūdesio atspalvį, verčia pamąstyti ir susikaupti.
Daugtaškių gausa tradiciškai parodo lyrinio herojaus vidinį konfliktą ir, gal būt,  trapų ryšį su piktu realiuoju pasauliu.