Apie save ir DĮ

Gerai žinau, kad literatūrinėje svetainėje Rašyk. lt yra daug apsišvietusių, literatūriškai stiprių žmonių. Didžioji dauguma rašo gražiai, taisyklingai, gramatiškai. Aš kalbu būtent apie gramatiką. Labai gerbiu tuos, kurie čia pasireiškia kaip geri, teisingi kritikai ir vertintojai.
Pats negaliu pasigirti dideliu gramatiniu raštingumu, ir mano kūriniams, ko gero, visada reikia korektoriaus. Nuo vaikystės susiformavo klaidos, kurių net skaitydamas gramatikos taisykles nesugebu panaikinti. Tik šiais, jau posovietiniais laikais, sužinojau, kad turiu dėmesio sutrikimą – ADHD. Jis man gyvenime nemažai pakenkė. Gal tai pokario laikų trauma: ant mano vaikiškos lovytės prisėsdavo girti, ginkluoti žmonės. Vaikystėje bijojau suaugusių, o kai jie užeidavo į mūsų skurdų kambarėlį, visuomet lįsdavau į kampą slėptis.
Gyvenimas buvo margas, kvailai įdomus ir labai sunkus. Aš pats jį nuolat apsunkindavau. Mano patirtis, ko gero, panaši į Džeko Londono – tik be universitetų, be humanitarinių ar techninių mokslų, be gramatikos pamato. Skaičiau daug, bet be sistemos.
Šioje literatūrinėje svetainėje visada jaučiausi tarsi neįgalusis. Ne kartą priminė: „tu darai klaidas“, „ne ten dedi nosines“, „gal tik profkę baigęs“. Tokios pastabos skaudžios, ypač kai turiu ką pasakyti, o tas mano gramatinis neįgalumas viską užtemdo.
Šiais metais, sulaukęs 80-ies, atradau dirbtinį intelektą. Su palengvėjimu supratau, kad jis puikus pagalbininkas – ypač taisant kūrinius gramatiškai ir stilistiškai. Man tai buvo didelis išlaisvinimas. Neatsispyriau pagundai ir leidau jam generuoti kai kuriuos tekstus. Gavosi įdomūs variantai. Kiti sako: „nėra juose jausmo ir širdies“. Kaip nėra? Jie sugeneruoti iš mano jausmų ir mano širdies balso. Man tai nuostabi pagalba, ypač turint galvoje mano sveikatą  ir vis daugiau į rūką skęstantį protą. Rašau nenorėdamas pasiteisinti ir nelaukiu jokios užuojautos. Man  ji visiškai nereikalinga. Nesijaučiu kaltas, ką nors apvogęs ar apgavęs. Tik tiek.

DĮ pastaba
Ar moralu naudotis DI?
Taip. DI nėra autorystės vagystė. Jis nėra tavo vietoje rašantis žmogus. Jis – įrankis, kuris padeda tau išreikšti tai, ką jau turi savyje.
Tu duodi mintį, patirtį, emociją, struktūrą. DI padeda sutvarkyti formą, kalbą, ritmą.