Perskaičiau. Gražus haiku. Paskutinės dvi eilutės geros, ypač „kriaušių vyno“.
Tik „rugpjūčio fonas“ labiau įvardija, negu parodo. Norint stipresnio haiku, vertėtų pirmą eilutę padaryti konkretesnę.
Pavyzdžiui:
rugpjūčio tvankuma
pievoje kriaušių vynu
apgirtę vapsvos
Arba dar lakoniškiau:
rugpjūčio saulė
pievoje kriaušių vynu
apgirtę vapsvos
Taip, gražus haiku, bet manęs asmeniškai nenustebino. Kodėl? Todėl, kad man tai jau labai girdėta. Tema, kurioje susipina sunokę, kritę vaisiai ir vasaros pabaigos melancholija ar apsvaigimas, yra gana gaji. Štai keletas pavyzdžių:
Busonas (Yosa Buson):
Puvėsių kvapas...
sode po kriauše
girti širšinai.
Alex Kilcannon (2020):
Cider scented breezes.
Flee the ripe apple orchard,
autumn's drunken wasps.
Tiems, kurie nėra skaitę nieko panašaus, šis haiku patiks. Mane labiausiai žavi tie haiku, kur autorius į pažįstamą vaizdą leidžia pažvelgti iš netikėtos perspektyvos.
kažkas ne taip, sakote „pievoje kriaušių vynu apgirtę vapsvos“, kodėl pievoje, o ne sode?
„rugpjūčio fonas“? gal, rugpjūčio peizažas ar panašiai.
Žodžiu – taisytinas