Atsakingas darbuotojas (toliau vadinkime jį AD) išeidamas iš namų tarė vyresniajam sūnui, kuris visą naktį šnirpščiojo:
- Išsipūsk snarglius.
Ir išėjo į tarnybą tarnauti tėvynei. Autobusų stotelėje jį pasitiko tyla. Taip visuomet būdavo, kai pasirodydavo septynios trisdešimt. Žmones sąmoningai ar ne veikė jo tarnybinė forma, net karštą vasaros dieną elegantiškas kostiumas, balti marškiniai ir kaklaraištis, nepriekaištingai nuvalyti batai. Apynaujai, jis niekada nesunešiodavo batų iki išsiklaipymų ir nusitrynimų, iki nusidėvėjimo. Tai būtų neetiška arba bent jau nesolidu.
Taigi visa stotelė pagarbiai tylėjo, nes kiekvienas neatsargiai ištartas žodis galėjo AD būti neteisingai suprastas ir visuomenės dalis, kuri priklausė stotelei, gal vienaip ir kitaip pajustų to pakalbėjimo neigiamas pasekmes, tad geriau susilaikyti bent kol kas nuo nuomonės reiškimo vienu ar kitu klausimu.
Troleibuse senutė AD užleido vietą prie lango. AD atsidėkodamas linktelėjo ir įsispoksojo į miesto panoramą, kuri nevalingai ritosi iš galo į priekį, nes AD sėdėjo nugara važiavimo krypčiai.
Troleibuse buvo mirtina tyla, visi susilaikė nuo pokalbių idant nevalingai neišsprūstų netinkama mintis arba frazė, kuri galėtų būti kokių nors tarnybų palaikyta melu, dezinformacija ir užtrauktų tokiam neatsargiam piliečiui baudžiamąją atsakomybę pagal naujai priimtą įstatymą. Niekas nežinojo, kas yra jo bendrakeleivis, o AD su savo išsiskiriančia išvaizda apskritai varė žmonėms siaubą. AD gi irgi bijojo atsiliepti į skambutį, kuris vibratoriumi tiesiog draskė vidinę švarko kišenę, nes pirma, nespėjo išklausyti rytinių žinių ir nežinojo, kas vyksta pasaulyje ir kokios oficialios pozicijos laikosi jo šalies vadovai, jeigu kur nors kas nors dedasi, antra, ir tai susiję su pirma, nežinodamas situacijos AD gali kažkaip netinkamai išsireikšti pokalbyje ir, neduok Dieve, pasakyti savo matymą girdint visam troleibusui, net jei jis kalbėtų ir pašnibždom, vis tiek visi ištempę ausis klausysis, ką pasakė atsakingas žmogus, gal net kažkokių struktūrų darbuotojas, o, be to, troleibuse gali būti ir šnipų, kurie pasiųsti sekti visuomenės nuomonę, todėl kalbėti šiais laikais išvis pavojinga, ir AD nepastebimai delnu vis suduodavo į vidinę kišenę, maždaug: “Na nutilk tu pagaliau”.
Toks buvo AD rytas.


Svoloč





