Žemėlapiai

Nebeeikime ten kur išėjome ir nesugrįžom
Bitės širšėmis virto krūtinėje kraterių skylės
Tyvuliavo gurgėjo pelkėjo bet vis dėlto vylės
Kad išbrisim šią tamsą į naktį nudilintom vyžom

Aš šią lygtį išsprendžiau seniai kai dar šūkavo Munkas
Tik uždengus ausis to sprendimo priimt negalėjau
Šimtą kartų ištraukusi ginklus atgal juos sudėjau
Nuo minčių nuo jausmų nuo keistų sutapimų apsunkus

Didesni už mane viesulai nešė kur nesimato
Nors laikiausi šaknim įsikibus nesavo tėvynės
Traukiniai išvažiavo visi tu likai paskutinis
Išmatavęs žvaigždes iki to paskutinio karato

Pro pirštus išbyrėjo jausmai kaip ir norai bepročiai
Vieno dydžio ir smėlio smiltelės ir žvaigždės ir jūros
Vieno skonio suvalgytos dienos ir saldžios ir sūrios
Ir suliejantys mano pasaulius sapnai bepiločiai

Nebenoriu suprasti pamirškime viską palikim
Pasakau ir giliau į žinojimą tą įsiaugu
Kuris teka per kūna per odą per protą per plaukus
Ir įgauna jėgos kai jutimo tekėjimu tikim

Nebeeikime ten žolės pačios į saulę ištįsta
Rūkas kyla į debesis paukščiams žemėlapiai aiškūs
Ar jie žino kur skrenda kai neša pavasario laiškus
Iš kraštų tolimų grįždami niekada nesuklysta

Nesuklysim ir mes savo sielos tiesa įtikėję
Su visa Visata chromosomų spiralėm suaugę
Eidami ten kur veda širdis nors neaišku ar laukia
Ar dar dega ugnis židiny kol taip košia mus vėjas