Pokalbis su savimi

Niekada, niekada neieškok priežasties,
Dėl  kurios nepavyko kažką sugrąžinti
Ir žinutę iš tolimos praeities
Neskaityk, nes žmogaus negali jau pažinti…

Nesigailėk ir dėl to, kas įvyko,
Arba dėl to, kas įvyks ateity.
Sielos ežeras greitai lai neišnyksta,
O viltys, kaip paukščiai, skraidytų širdy.

Negailėk tu, svarbiausiai, gerumo kitiems
Ir, jei net žiūri pikta šypsena įkandin,
Gal tas žmogus ne žmogumi jau pavirto,
Bet tau tai lai būna dabar jau vis vien,
Jo kančias, negailėk, kad neteko patirti…

Niekada, niekada, tau sakau, negailėk tu,
Kad pradėjai vėlai, ar anksti išėjai.
Genialiai lai kitas kas groja su fleita,
Bet dainos tos tavo, tu jas dainavai!

Niekada, niekada, niekada negailėk tu
Nei dienų prarastų, nei užgesusios meilės.
Genialiai lai kitas kas groja su fleita,
Bet labiau, negu jis, tu girdėsi tą gaidą!