2026 05 06
Lauko gale sėdėjau
Pūtė vėjas labai
Mano plaukai piestu (pasišiaušę)
Mama sėdėjo ant kito suoliuko
Su močiute kalbėjo
Žiedai krito iš obelų
Balti kaip sniegas
O mėnuo pro skliautą dangaus
Viena akimi sekė
Kai krito dieninė žvaigždė
Ant kalno nukrito šviesi
Ten jūra toli ir girios
Ir mūsų palaukė
Kur gyvena dvi karvės
Vienas šuo, du katinai
Žvarbus vėjas neišgązdino
Skruostų raudonio
Kai debesys pradėjo tamsėt
Visi ėjo į namus
Namuos jauku ten žvakės dega
Ir spragsi židiny liepsna
Labai ten miegas ima
Kol dar neužmigo
Valgo visi
Per barzdas jiems teka
Mėnulio gėrimas ir taškas
Kai aš jau užmigau
Jau katinas užmigo
Ir atsirado mūs namuos
Karviukas
Toks mažas mažas kaip žvaigždė
Plaukuos
Ir nustebau
Jog mielas toks
2
Sodas pilnas baltų žiburių
Plaukia debesys lauke
O man panižo pasikasau ir
Nustebstu kad katinas atėjo
Su šunimis nelaukti
Bet aš kreipiu žvilgsnį
Į seną kiemo medį
Po kuriuo sėdžiu aš
Ir mintyse klibinu
Bites
Drugeliai skraido danguje
Lapeliai pučia vėjyje
O man nešalta
Nes tu šalia esi
Nes vandeny mirguliuoja
Varlės
Kurios pasako du žodžius
Kokius? Kva kva
Daržas yr
Viskas yr
Namelis stovi ant žemės
Kaip tvirtovė


žiūrintis dangun






